Kozman déssi l’ilétrism
III- Pou tir nout péi dann fénoir

19 avril 2011, sanm Justin

Moin la fine di, l’ékol biling kréol-fransé lé fézab é sa lé mèm bon pou nou. Sanm pou moin, sa in bon manyèr pou anpèsh bann marmay l’ékol tonm dann ranpar l’ilétrism, donk pou prévnir ali. Sa i pé pèrmète ossi bann moun lé dann traka l’ilétrism ansort la-dan, donk guéri azot.

Mé pou fèr kossa ? Sanm pou moin, sa i doi ansèrv pou libèr inn grann fors lo pèp rényoné. Pars plis san-vin mil ilétré, sé plis san-vin mil pèrsone diminyé, afayi, malèz ansanm zot mèm. Akoz pa vanj kont l’ilétrism dann la lang fransé ? Pars la lang fransé tousèl lé batu, vi k’èl la fine gingn lo kou pou tousa d’moun lé ilétré, dann tan zot lété déssi l’ban l’ékol. Moin la pa in éspésyalis la késtyon, mé mi pans, dann so problèm l’ilétrism nana in gran mank dann la rokonésans nout l’idantité. I rokoné pa nout l’idantité, donk na anvoy la lang fransé dingué ! Mi pans na in bon pé d’moun i kalkil konmsa dann tréfon zot kèr, tréfon z’ot pèrsonalité.

Donk, pou moin, si ni vé guéri la maladi l’ilétrism dann nout pèp, i fo ni fyé déssi l’ékol biling, kréol-fransé. Mé konm i lé, la pa bon ? A oui, lé bien bon, si ni souète gingn la viktoir kont l’ilétrism kan v’ariv la Sin Glin-glin, ou sansa zamé. Sa lé bien bon pou sak i pans lé normal La Rényon lé kassé an dé : sak lé instruyé é sak lé pa, sak nana travay é sak la poin, sak lé mizèr é sak lo pla lé bien gonflé.

Zot i èmré pa viv dann in péi é dann in sosyété demoun lé pli égal inn-a-l’ot ? Zot i pans pa l’ilétrism i diviz bann Rényoné an dé, konm lé z’ot tablatir ni koné zordi ? Zot i pans pa la lite kont l’ilétrism lé néssésèr si ni vé tir nout péi dann fénoir ?

Justin


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus