La CTAP pour régler la précarité
27 juillet, parCrise des PEC à La Réunion
18 avril 2011, par

Dèrnyé shif moin la lir, dann kouran moi d’ janvyé, téi port déssi bann rényoné épi la lang kréol rényonè. Dann sondaz-la, l’avé sinkant-troi pour san d’moun té i di zot i koz épi zot i konpran arien k’ lang kréol. Trann sink pour san d’moun téi di zot i koz épi zot i kopran bien kréol konm fransé. Donk lang kréiol, sa in zoutiy lé bon a manyé si ni vé bann marmay i sava lékol san tro soufèr, épi pou an avoir in l’amontraz éfikas.
Dézyèlm l’idé i vien dann mon tète : fransé sé lang ofisyèl la Répiblik épi kréol sé in lang réjyonal bien pratiké dann nout péi. Donk inn lé obligatoir dann l’amontraz, lang fransé, l’ote lé riskab ète bien éfikas, lang kréol. sa i vé dir, i fo ni pran inn avèk l’ote san zète arien. La solisyon ? L’ansègman bi-ling fransé- kréol ;
Sa la pa in rèv, sé in réalité. Sa i fé déja, avèk déssètin amontrèr abilité. Arzoute èk sa, bann marmay i èm bien l’ansègnman biling, k’i pèrmète azot fé progré pli vite dann lo fransé, épi dann lo kréol. Touléka, toute bann amontrèr la fé in lékspèryans konmsa, la romark zot la gingn bon rézilta.
Biensir, i fo pa l’amontrèr lé ilétré dann kréol, i fo li lé bon dann kréol konm dann fransé, épi kalifyé pou amontr lé z’ot matyèr. Sa lé possib é moin lé sir sa lé bon pou donn travay kréol. Donk, olèrk koup la tète 162 post, i vo myé mète ankor pars la p’assé ; é form bann jenn mèt l’ékol pou ansègn dann l’ansègman biling. Sa in n’afèr lé bon pou nou !
Justin
Crise des PEC à La Réunion
In kozman pou la rout
L’agenda 2030 à la réunion : le bilan interdit (1/5)
Pénurie d’eau à La Réunion
Moroni, Ikoni, Itsandra et Ntsoudjini à Ngazidja (Grande Comore) ainsi que Mutsamudu et Domoni à Ndzuani (Anjouan)
Rencontre au siège de l’ONU à Nairobi
Archéologie : Un campement d’invaincus découvert
Washington grand bénéficiaire d’une éventuelle dissolution de l’Union européenne
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
315 emplois supplémentaires en trois mois
Versement du reliquat de l’aide à la production de canne à sucre pour la campagne 2025-2026
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)