Kozman déssi la fète La Salette In voi té i kriy tousèl dann dézèr épi d’ote, d’ote é d’ote ankor !

21 séptanm 2010, sanm Justin

Dimansh dis-nèf séktanm, moin la parti la fète La Salette. Té pa pou la fète byinsir, pars mi èm pa sa plis k’i an-fo. Toute fason, fransh vérité, moin la pa vi la fète. Moin la pa vi sak i apèl karousèl, loto tanponaz, la roulète épi toute bann biznès modèrn la ranplas nout bann zé lontan. Solman, si i di, la fète sé kan in gran kantité d’moun i réini, lo kèr in pé pli prop ké d’abitide, avèk in pé plis bone pansé é bon l’intansyon. Si sé sa la fète, bin alor, oui ! Samdi, moin la parti la fète pou vréman.

Pou kosa tousa d’moun-la ?
Pou an avoir d’moun l’avé d’moun. Pou kosa tousa d’moun té la, zour-la, landroi-la, dann kartyé troi lète, déssou l’éstati la vyèrj ? Pou kosa ? Mi koné pa kosa shakinn i vyin rodé, sansa kosa shakinn i amène sanm li. Pars, konm di l’ote, shakinn i koné kosa nana dann son tant-bazar, é i fé riyin si dann toute na poin la mèm shoz. Ni pé di ossi, shakinn i gard l’èr déssi son bra. Pli myé, shakinn i rogarde l’èr dann son kèr.

In gran léktir la priyèr "notré pèr"
Dann mon kèr l’avé la fète, pars an parmi lo gran kantité d’moun té la, moin la antann in gran prédikasyon monségnèr l’évèk. L’avé si tèlmann shoz la-dan, mi pans mèm si mi fé dis ti-modékri la dsi, mi kroi pa m’a aprosh, kansréti in pti myète, sak moin la tandi zour-la. Monségnèr la fé in gran palab pou invite demoun an avoir méyèr santiman, méyèr konsidérasyon pou zot mèm, épi pou lé z’in é pou lé z’ote, pou la famiy, pou bann voizin, z’ami, z’amiz, kamarad, dalone, dalon, san oubliy bann kont-dalon épi bann kont-dalone. In gran léson, sirtou in gran léktir la priyèr "notré pèr" pou rapèl toute demoun i fo mète son parol an akor èk son pansé, sak li fé an akor èk son pansé, son parol é son santiman an akor avèk in bon moralité !

Pran nout l’avnir dann nout min !
Moin la tandi galman in gran kozman déssi la résponsabilité. La résponsabilité épi lo kouraz. Mi pé dir, é mi pans moin lété pa tousèl, kan té i di i fo fèr fas bann problèm avèk kouraz, san an avoir pèr, san mazine la krintiv demoun l’avé dann in tan passé. Moin té pa tousèl, mi kroi, pou pans i fo pran nout l’avnir dann nout min. L’èr-la, mon figuir i shof, mon kèr i anbal. Akoz atann ankor ? Akoz pa zordi plito k’domin ? Akoz i shanj pa so gouvèrnans-la ?

In voi, épi in n’ote, épi d’ote ankor !
Mé, aprésa, konm in pèr mal rofoulé i rovyin, i sorte an dsou pou vni par dsi é pou anfèrm amoin, pou paraliz amoin, pou karsèr mon l’éspri, armète ali dann briyar, armète ali dann fénoir. Shanj la gouvèrnans ? Dakor ! Mé si l’évèk lété tousèl pou pans in n’afèr konmsa ? Sansa, si in pti tré-pé d’moun solman té i pans parèy ké sa ? L’istoir lé paré pou rotourn an aryèr ? Mé si ni arfléshi byin... fit-in tan, l’avé byin, si mi tronp pa, konm dann tan Saint-Jean Baptiste, in voi té i kriy tousèl dann dézèr, épi d’ote, d’ote é d’ote ankor.

Justin


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus