Krime kont l’imanité :
Lo pri pou péyé, pou domine lo mond dan nout réjyon !

31 out 2012, sanm Justin

Mardi soir, la-ba Sin-Pyèr, dan la sal "Luçay Langenier", moin la parti ékout in kozman dsi lo gran baz militèr amérikin Diégo Garcia. Diégo Garcia ? Sa i di azot kékshoz, mi pans. Dopi l’tan ni anparl la dsi. I fo i di azot kékshoz. Sa i fé parti l’arshipèl les Chagos ! So kou isi, sa i di azot in n’afèr, mi pans. Pars bann Chagosien, moin lé sir, zot i koné problèm-la.
Sa lé pa loin La Rényon, é pou son malèr, li lé dann milyé l’oséan Indien, dann in l’androi i pé pèrmèt sirvèy tout sak i fé dan l’oséan Indien. Pir ksa, bann z’Amérikin épi bann z’Anglé la désid fé in gran baz militèr dan l’androi-la : lo pli gran baz amérikin dan l’oséan Indien. La mèm bann l’aviyon amérikin la sort pou alé bonbard l’Irak. La mèm galman zot la port la guèr dan l’Afganistan. Dopi l’androi-la, zot i avèy l’Iran konm i vèy délé dsi l’fé. Somanké, la mèm bann l’aviyon lé riskab sorti pou, pétèt, alé bonbard la Syrie... lé pa sir, mé lé posib. Suiv in pé l’aktyalité é zot va oir. Arzout èk sa, baz-la i pèrmèt bann z’Amérikin alé okip z’afèr i rogard pa zot, mèt zot kuiyèr sal dann marmit i kui pa pou zot anpèsh fé in l’oséan Indien zone do pé.
Mé par l’fèt, kèl moun nana la-ba ? Zordi nana arienk bann solda amérikin épi anglé. Nana galman in bonpé d’moun i sort Pilipine, Singapour, mèm demoun i sort l’il Mauris. Banna i ansèrv pèrsonèl sivil pou alé travay dsi la baz. Dakor, bin Chagosien la poin don ? Biensir nana, mé zot lé dann bidonvil Port-Louis, Sésèl, lé mèm dann mové kartyé la vil Londre. Pou kosa zot lé la-ba ? Pars bann z’Anglé, mèm konplis bann z’Amérikin, la désid mèt azot déor pars té i vé pi bann Chagosien shé zot, dann zot péi. Té i vé pi banna, pars zot noré té riskab, in zour, domann zot dékolonyalizasion, é sa banna té i vé pa ditou.
In malèr kan ou lé loin out péi ; Mèm si i di dan bann tèks de loi, toulmoun na lo droi alé voiyajé épi artourn l’androi li lé né. Toulmoun, mé banna non ! zot lé viktime in krime kont l’imanité. Lété lo pri bann z’Anglé é bann z’Amérikin té i doi péyé pou domine lo mond, dann nout réjyon.

Justin


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus