L’agrikiltir an vil ?
Sa lé bien valab pou La Rényon !

7 juillet 2012, par Justin

Kosa zot i diré si zordi ankor mi koz avèk zot dsi moush-a-myèl ? Moin lé sir, in pé lé riskab di, si sa mèm problèm moin la trouvé, mi pouré fèrm mon také. Pars nana si tèlman problèm isi La Rényon, konm partou dsi la tèr, ké anparl moush-a-myèl, sé an avoir lo tan pou gaspiyé. Poitan, sa in kèkshoz inportan. Pou kosa ? Pars suivan sak mi sort lir, sé bann z’abèy ki fékond plis lo kar bann frui épi bann léguim. Donk, si bann z’abèy i disparèt, la prodiksyon bann frui é bann léguim lé dann danzé. Zot i koné, na in ga té i apèl Einstein té i di konmsa : « Si z’abèy i disparèt, va rès l’imanité katr-an pou viv ».
Mi sort lir ankor in n’afèr. A s’ki paré, in rush an vil sa i done ziska vinn-dé kilo de myèl, mé dan la kanpagn i done solman katorz kilo si tèlman banna i soufèr avèk bann silfataz... Moin la fine di, dan l’Erop, i sort interdi lo Cruiser résponsab la mor in gran kantité moush. Mé la pa fini avèk lo danzé : inn, pars na in bonpé péi i kontinyé fane poizon-la, épi na poin arienk sa, nana ankor in bonpé médikaman lé ankor bien danzéré. Sa in promyé z’afèr !
In dézyèm, sé pou dir, l’agrikiltir an vil lé pa in l’idé bèt ditou. Dabor i pé élèv z’abèy an vil : pa pli loin ké Lo Por, nana moush an plin dan la vil. Pou mon par, moin la vizit dsi l’toi Konsèy réjyonal Montpellier in l’élvaz z’abèy. Sink-sink ! lé ga... dann Paris, nana ziska troi-san rush, sé dir azot si sa lé kouran zordi. Donk, ki di z’abèy di fékondasyon bann flèr. Ki di osi l’agrikiltir dan la vil. Sa lé inportan pou bann péi, gran konm pti, sa lé sirman valab pou La Rényon.

 Justin 


Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année


+ Lus