L’ènmi sournoi, i gingn ar pa bate nout vré kann konmsa !

12 décembre 2011, par Justin

La koup kann la fini. In bon koup d’apré sak in pé i di, mèm si lé pa sir i trap dé milyon tonn kann. Bann plantèr lé kontan. Téréos ossi lé kontan... sa i déranj pa li kapar nout patimoine konm li la fé ! Donk l’avnir i éklèr ? Lé pa sir, vi k’sibvansion sé ankor près la moityé sak bann plantèr i gingn épi bann z’akor i ariv dsi la finisyon. L’èr-la i koné pa kosa v’ariv domin sirtou la manyèr l’Erop i dévir : zordi, sé zordi, domin… poin l’intérogasyon !

Pars, pou konplik l’afèr, plizanplis nana bann fo-sik, zéro kalori. Dann déssèrtin péi, i dévlop sa, vèy pa koman. Nana in plant i apèl stevia (dizon éstévya) i adousi kat foi plis nout vré sik é sink-sink pou lite kont l’obézité, pars li lé zérokalorik. Li pous konm zèrb. I fé la poud sanm sa, i pé ossi mète in pti bransh pou adousi kisoi in gato, kisoi in boisson… La-ba dann Japon, dann l’Amérik, la Corée i fé in gran ka èk sa é sik kann lé an difikilté. Donk, konm di lo kont, l’ènmi sournoi lé la. Mé li pé méfyé ali nout kann pars, mi oi pa li ranplas sa pou lékime, matéryèl konstriksion, la mélas, lalkol, léstrésité, karbiran agrikol, shanpiyon dsi lékime, la lévire, la shimi do sik, nouritir pou zanimo, nouritir pou d’moun é tout sak i koné déza fé zordi.

Plis tout sak va fé domin, kan va fini par kass la kord la matyèr griz bann jenn kréol kisoi dann l’inivèrsité, kisoi dann laboratoir privé. Pars la klé la-dan sé la roshèrch é sète-la i komans solman tèlman bann kapitalis lé parès épi zot sans la patri kréol i arète koté la port zot kof-for. Tansyon angar, l’ènmi sournoi ou i gingn ar pa bate nout vré kann konmsa.

Justin


Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année


+ Lus