L’èrk ou i kont pi dsi baton tonton pou travèrs la rivièr !

2 févrié 2018, sanm Justin

Moin la lir dsi l’internet in kontrandi in konférans dé prèss mésyé Didyé, prézidan la réjyon. Biensir, moin la pa lir sa dann Témoignages vi ké nout zournal lé pi invité par la réjyon dopi uitan talèr. I fé arien zot va dir amoin, sof ké la démokrasi i sava pa dann sans la. Mé la pa sa mi vé anparl azot zordi.

Mi vé anparl de koué alor ? Mi vé dir azot, dann son konférans, mésyé Didier la di li vé pi align ali dsi in parti La frans,- dsi in parti déor si zot i vé pars d’apré sak moin la konpri, li vé armète balon o sant é lo sant sré La Rényon. Bon nouvèl sanm pou moin ! Bon nouvèl pars nou la fé lo mèm parkour dopi l’ané 1959, l’ané nou la fé parti kominis rényoné .

Ni doi zète kontan, pars boudikont sé lo bann z’intéré nout péi va okip lo tan mésyé Didier é sak i suiv ali dann la droit rényonèz. Tan k’a sak néna lo kèr arienk an blé, an blan é an rouz zot nora k’a débrouye z’ot biskui. Sak lé pou l’intégrasyon é dizon pou l’asimilasyon galman zot nora ka débarbote azot. Mésyé Didier la shoizi shomin l’émansipasyon - pétète in l’otonomi i avans maské ?

Bon nouvèl ! mové nouvèl ?

Boudikont, sak i kont, pou nou, sé pa tèlman lo kontenan-lo sak - mé sak ou i mète dodan donk lo konténi. Lo konténi pou nou sé sak ni apèl résponsabilité+lo fon pou dévlop la Rényon é+lo 25 propozisyon nout parti i propoz bann rényoné. Sak i kont sé nout dé libérasyon : in libérasyon sosyal épi in libérasyon nout pèp, son l’idantité épi son kiltir san obliy la défans nout l’anvironeman.

Mi pé pa di pliské sa zordi, mé konprann amoin bien. Dann nout listoir néna inn dé pèryod, désèrtin la bril la paye avèk lo kolonyalist mé pou aplik in politik réaksyonèr konm rotard l’aboisyon lésklavaz pliské sinkant z’ané. Konm ankor, bar shomin nout l’otonomi démokratik é popilèr é sa la ral anou an aryèr dsi in bon bout tan.

Pi kont dsu baton tonton pou travèrs la rivir lé bon, mé avans dann shomin in vré libérasyon pou nou lé plis méyèr ankor.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus