Obsèques de Pierre Thiébault : un départ en chantant
4 juin, parNos peines
26 out 2011, sanm

Mèrkrodi soir, Paul Vergès la fé in kozman dési lo l’éshofman klimatik épi kosa i fo fèr pou évite in maksimom dézagréman. Pars pou an avoir dézagréman, nora, é pa arienk in pé, sirtou kan in bann péi i s’anfou d’sa. Sirtou kan in bann kapitalis i rode gingn larzan toutsuit, mèm si la tèr lé riskab afayir in bonpé. Zot lé pa la èk sa ! Zot i vé kontinyé ésploite pétrol, ansèrv sharbon, anploy lo gaz... é si tazantan zot i anparl dévlopman dirab, la pa séryèzman, la pa pou de vré.
La prèv, pou l’ané 2010, bann péi dévlopé épi bann péi émèrzan la pa réspèk sak zot l’avé promète : la bate lo rokor pou fane lo gaz l’éfé d’sèr. Si i kontinyé konmsa, la pa dé dégré la tanpératir va goumanté, la pa in mète nivo la mèr va monté. I kont ar pi lo nonm zil va anfons dan la mèr, i kont ar pi lo nonm landroi plate, la mèr va noiyé, i kont ar pi non pli lo nonm bann réfijyé klimatik ! Arzout èk sa, bann landroi va vni dézèr, lo nonm landroi sar ravazé avèk siklone é tout sort tablatir klimatik.
Mé nou dann tousa, kosa ni dovien ? L’étan Sin-Pol, l’étan Sin-Loui, la rivyèr Sin-Dni, Koloss, la marine Sin-Bénoi, Kartyé la Rivyèr dé Rosh, Saline lé Bin... é la suite, kosa i dovien ? Kouk i fé pou prévnir déga ? Mé nout bann dalon Maurice, Sésèl, Komor, kosa i dovien ? Maldive : konbien zil i sar anfons ankor dann lo la mèr ? Moin la zamé antann la mète o-poin in plan pou prépar l’avnir nout réjyon. In plan séryé, pa in plan dsi la komète. Somanké, in pé i pans ni risk pa arien. Pétète désèrtin i kroi, si ni bouz pa, bann shanjman klimatik i toush ar pa nou ; Pétète zot i majine i sifi ni fé pa romark anou ?
Kosa i fé ? Koman ni fé ? Konm défin Gribouy, ni zète anou dan la mèr, avan k’èl i mont pou ral anou ? Konm bann plantèr la Frans, pli to ké plante mayi, zot i vé plante mayi pinm ! Sansa nout tout i monte dan lé-o ? Séryé lé ga : sanm pou moin, prévnir sé guérir.
NB : Mayi-pinm : sanm pou moin, sa mèm i apèl sorgo (sorgho) sansa gro miyé (gros mil)... banna l’apré fé léséyaz an Frans pars nora pi asé d’lo pou plant mayi.
Justin
Nos peines
In kozman pou la rout
Nouvelle illustration de la faillite du système néocolonial
Négociations internationales sur la lutte contre la crise climatique
Des aides publiques de la France possibles
Le 1er juin, le Sénat a adopté le Projet de Loi de Régulation de l’enseignement supérieur privé lucratif. Ce débat aurait pu être l’occasion de (…)
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture