Crise de l’eau à La Réunion : les réserves agricoles arrivent à sec
25 septembre, parLe Tampon : les retenues de Piton Sahales et des Herbes Blanches (plus de 600000 mètres cubes) sont vides
28 septembre 2017, par

Si ou i réfléshi pa tro ou lé riskab pans l’ésploitasyon l’om par l’om sa sé in n’afèr la fini. Ou i pé mèm di té i parl l’ésploitasyon dann tan lontan é té l’ésploitasyon an vré. Alé oir koméla l’ésploitasyon la fini é pou pa obli lo mo bann gran doktèr i di l’ésploitasyon sé kan i ansèrv out fors travaye pou fé in kantité plu-valu é mèm si ou i gingn out soso dann out boulo nana sak i gingn dé mil é dé sanan plis ké ou.
Mi ékri sa konmsa ni obli pa lo vré ésploitasyon li lé ankor la é li lé in pé partou. Ousa ? Dann bann péi konm lo Bangladesh l’Inn épi désèrtin péi l’afrik, dann bitasyon, dann bann mine é lo réstan. Alé oir, li lé bien la dann bann péi i di zot lé sosyalman avansé. Lo burn-out ? I égzis sa .L’inkapasité d’travaye afors ou lé izé ? Sa i égzis é pa solman ousa ni kroi. Lo suisid dann travaye ! I égzis pa sa ?
Moin té apré akout la radyo dsi la rout kan toudinkou in zournalist la parl désèrtin l’antropriz soidizan jenn, modèrn, épi kool mé par l’fète bann travayèr i koné l’anfèr tou lé zour dann boulo. Banna la parl in l’antropriz i éspédyé koli dann lo mond antyé é nana d’moun pou prépar sa.
Zot zot i pilote in pti vézikil lèktrik, in kask dsi z’ot tète é dann kask la, i donn azot dé z’ord : alé isi, pass par la, trap in marshandiz sansa dé, artourn an aryèr, pass dsi koté, épi rant rant lo ga-lo préparartèr-i di OK ! Ok ! Ok ! Pa sito fini, i rolans ali. Ziska uit mil z’ord dann inn zourné avèk in pti ropo tazantan. Zot i koz pa dé minit avèk z’ot bann kolèg é kan zot lé o bout lo roulo médsinn travaye i donn azot in l’inkapasité é lo patron i pé mète azot déor. San fré !
Nana d’ot ka é d’apré sak mi kroi lo l’émisyon i sar pass dann télé. Mi koné pa kan, mé si zot nana la shans rogard sa, zot va kon prann l’ésklavaz modèrn la pankor fini.. Biensir kapitalis lé trionfan é sé bann travayèr k’i pèye lo pri for la-dan.
Le Tampon : les retenues de Piton Sahales et des Herbes Blanches (plus de 600000 mètres cubes) sont vides
Yèr matin mwin té apré rogarde nouvèl dsi antenne é l’avé in linvité téi parl dsi la farine maniok. Lo ga téi parl in kopérativ maniok dann sid (…)
In kozman pou la rout
Le secrétaire général du Parti communiste chinois invité par le président des Etats-Unis
Que doivent les anciennes puissances coloniales aux populations des pays et sociétés qu’elles ont dominés ?
Trafic entre janvier et août 2026
Impact de la crise climatique mondiale dans notre pays
Projet de désindexation des pensions sur l’inflation
Forte houle : l’océan rappelle les limites du béton
2016-2026 : 10e anniversaire de la disparition de Paul Vergès.
Le monde a changé, et La Réunion ?
Le monde a changé, et La Réunion ?