L’IA é nou : kossa ni pé éspèr gingn ladan ?

12 out 2025, sanm Justin

Mézami mi sorte lir dann Témoignages lindi-donk yèr- in lartik sir lintélizanss artifissyèl épi sak l’afrik i pé tir konm bénéfiss dann lorizon 2030 : i parl sèz milyar dolar é sa sé in bonpé larzan, mé an rogardan pli pré ni diré pétète sé trépé pou in gran kontinan konm L’afrik avèk in gran kantité péi épi in popilassyon nonbrèz.

èr-la, mi domann amwin kissa i di sa é mi oi sa la pa in linivèrsité l’afrik, ni in bank l’Afrik,ni in lorganism kopérassion rante bann péi afrikin, la pa l’OUA non plu, mé sé Mastercard, in miltinassyonal i rode fé bizness avèk L’afrik sirman pou li toush lo gro-lo épi l’Afrik ramass bann myète. Antouléka mi oi léshoz konmsa é pou mwin lo sèz milyar lé pa in mago. La pa non pli in trézor i trouv sou galé..

Pou l’instan mi arète la dsi é ni parl La Rényon pars dann lo lartik la pèrsone la ékri i di èl i éspèr dan sète afèr d’IA La Rényon sar pa lo sèl landroi pou pa gingn arien ditou.. ? biensir mwin lé pa in konéssèr, ni in léspéssyalist lékonomi, mé mi romarke in n’afèr sé ké noute péi épi noute popilassion dann son pli gran nonb i pass dopi in bon boute tan a koté d’bann trézor lékonomi modèrn é konm in provèrb kréol i diré : « sak i bate di bèr i lish son doi ! » é sak lé konmsa sé sak i profite lo sistèm lésploitassion néo-kolonyal.

Donk, pou mwin si i kass pa bann striktir néokolonyal nou lé pri d’dan, l’IA v’arivé épi va passé, d’ote zinvanssyon va vnir épi va disparète é nou lé riskab kontinyé rèss dann kanal lo mal dévlopman.

1a bon antandèr salu !

Justin

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 82e année


+ Lus