L’inovasyon épi la Roshèrch-dévlopman

17 avril 2015, sanm Justin

Moin na in kamarad, kan li koz, lé pa rar dann son kozman ou i antann bann mo konm « l’inovasyon », sansa « roshèrch-dévlopman »… inn épi l’ot i tonm famiy d’apré moin. I fo ni sèy oir inn épi l’ot pou konète kosa sé dé z’afèr i pé ansèrv anou. Kan mi di anou, mi vé dir nout péi, mi vé dir nout péi pou ansort ali.

Dabor inn, kosa i lé « l’inovasyon » : sanm pou moin sé ranplas in n’afèr vyé, pi a l’ord di zour, par in n’afèr nèv an totalité sinonsa in morso anndan. Mi souvien na in pé d’tan moin la fé in éstaz avèk kék pèrsone épi l’avé, biensir, in moun pou animé. Li poz in késtyon inn : li domann in ga si li pé trouv in kékshoz nèv pou ranplas in kékshoz vyé... Lo ga i di in n’afèr mi rapèl pi tro. Apré lo l’animatèr i di lé z’ot, armète in n’afèr la dsi pou aranj sak zot kamarad la di, pou rann ali méyèr : inn i arzout in n’afèr, l’ot i arzout in n’ot afèr konmsa i fé lo tour lo bann éstazièr. Aprésa i kontinyé ziskatan tout la bann lé sèk. L’èr-la, moin la konprann l’inovasyon la pa toultan in l’invansyon mé défoi sé d’ trouv in tik-tak pou rann méyèr in n’afèr i égzis déza, pou rann ali pli éfikas..

Astèr roshèrch-dévlopman. Kan ou i roshèrch, ou i rode, é kosa ou i rode ? In nouvo zafèr pou ranplas in kékshoz vyé, dépasé, la pi dann l’ord di zour. Ou i dévlop in nouvo z’afèr pou, konm i di, ranplas lo l’ansien épi amélyor (rann méyèr) ali… L’èr-la, mi sava dann mon délir épi mi di si l’avé fé, an tan vouli donk l’èr té i fo fèr, l’inovasyon dann jèrniome, dann vétyvèr, mèm la vaniy épi d’ot prodiksyon, pétète, nou noré gingn sov nout patrimoine agrikol, épi sov galman nout bann prodiktèr épi z’ot travay, z’ot l’antropriz. Si nou l’avé fé sa pou kann, nou n’oré pa trouv anou dann in koshmar konm zordi.

L’inovasyon épi la roshèrch dévlopman ? Dé mo majigador lé kab armète anou an marsh-avan plito ké kontinyé patiné.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus