L’otosifizans alimantèr i pé z’ète in fyèrté pou nou ! In bon n’afèr pou nou !

30 désanm 2015, sanm Justin

Matant Zélida la ékrir Justin :

Mon shèr nové, mon spès salté, rouj-de-fon dovan l’étèrnité, mi domann amoin bien pou kosa zot i anparl do ri épi tout sort nouritir, pars a bien kalkilé, nou la pa bézoin produi dé shoz konmsa shé nou. La prèv ? Avèk in balans komèrsyal an dézékilib konm la n’ot, ni gingn ranpli nout boujaron, an avoir in toi dsi nout tèt épi an avoir nout linj pou pa marsh tou-ni dann shomi é bat karé tanpir ké ni pé. Mèrsi mésyé Didier ! Donk vi ké nou na l’arzan par La frans, nou la pa bézoin produi nou-mèm sak i fo pou nou. Shakinn son shans mon névé ! Tok ! Pran sa pou toué !

Justin la fé pou répons :

Mon vyé matant k’i koz touzour la boush rouvèr moin nana dé-troi z’afèr pou dir aou :

- Nou na l’arzan lé vré pou l’instan, mé l’arzan sa papyé osinonsa métal, ni gingn manz sa nou ? Sa va ranpli nout vant sa ? Mi pans pa.

- L’otrozour kan bann tirk la désann in l’aviyon d’guèr bann riss, domoun la anparl la guèr mondyal par raport la tirki lé alyansé avèk l’Amérik é in guèr rantre l’amérik épi la risi i pé z’ète k’in guèr mondyal. L’èr-la ousa ni sava trouv manzé, si ni produi pa par nou mèm. Moin pèrsonèl, mi oi pa.

- Mèm si la guèr i pète pa, si bann péi i produi do ri, lo blé, étout z’afèr pou manjé, i désid obliy anou dann z’ot lésportasyon koman nou va fé pou gingn nout soso ? La pa La frans avèk son dé grinn ri nana dann Kamarg va dépane anou konm k’i fo. Arzout èk sa, l’éshofmann klima l’apré donna li traka. Fyé la dsi, sé fyé dsi l’inposib.

- In n’ot poin ankor : ni gingn fé pous do ri nou, ni gingn fé pous mayi, manyok, sorgo, mi pans si ni fé sa, ni pé z’ète fyèr produi o moins nout manzé, trap sak i apèl nout l’otosifizans alimantèr . In bon n’afèr sa ! Tok ! Pran sa pou ou !

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus