La COI, l’éspoir lé pa mord sou pyé tamarin !

23 séptanm 2016, sanm Justin

Na dé-troi zour, avèk dé-troi dalon nou té apré majine La Coi « komisyon l’oséan indien » : ousa li sort é kosa li lé zordi. Mi vé pa fé ni rofé l’istoir mé mi tienbo de dir, kan la komansé, sa l’été in groupman bann parti épi bann z’organizasyon démokratik bannzil l’oséan indien. Lo mérite bann z’ansien-la lété d’an avoir pans avan lé z’ot lété posib, si nou téi vé bien, konstui(konstrui) in mond pasifik, prospèr, kiltirèlman dévlopé dann nout morso l’oséan indien.

Zordi ni kalkil épi ni poz anou in sinp késtyon : pou ariv l’androi nou la fine arivé, nou lété trayi, sansa nou la trayi anou par nou mèm, san révolté anplis ?

Zordi nana in COI. In pé i pans sé in l’asosyasyon k’i rann anou bien sèrvis é k’i domann k’a dévlopé dann l’oséan indien-sid-ouès si zot i vé. Kisa nana la-dan ? Nana Magégaskar, nana l’il Moris, nana la répiblik komor, nana Sésèl é… nana La Frans. Pou kosa La Frans ? Pars, konm La Rényon, i fé parti d’La Frans sé konm in roprézantasyon pou nou, pars nou la poin lo droi-zordi ! I vé pa dir domin é toultan !- marsh dsi nout prop zanm, mèm si sé par nou ké La RF i gingn in plas pou instal ali la-dan. In plas pou rakokiyé mé sa i anpèsh pa li aplik son bann z’idé anpoizoné.

Té pa sak ni voulé, nou mouvman progrésis épi démokratik dann l’oséan indien. L’été pa ditou sak ni voulé, pars si l’avé réspèk nout promyé l’intansyons nou n’oré té pa, zordi, randi l’androi ké nou lé randi... Zordi, nou lé randi dann in sityasion ni pé dir nou sé l’om malad dann l’oséan indien é nout z’ami i pans arienk sote dsi nou, pou manz in bout nout marshé intèryèr. A la vi dé toulmoun, zot, épi l’érop, épi la Frans mèm konplis l’apré mète an plas in bann trété va lès nout bann prodiktèr dsi karo, mèm pi dsou pèrfizyon pars lé pi nésésèr pou fé sanblan.

Mi arète la, pars mon modékri na in komansman é in finisyon. Mi arète la, mé, konm i di lo travaye réfléksyon i kontinyé. Tank nan la(na d’la vi) vi, nana l’ésooir(d’léspoir) é ni pé di kant mèm l’éspoir lé pa mord sou (mor dsou) pyé tamarin !

NB si nou, La Rényon, nou sé l’om malad nout frèr bann zil Komor i arsanm, pou moin, « z’anfan zété ». Ké lé z’ot péi i réfléshi la dsi. La bien bézoin !

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus