Un vestige de la société esclavagiste est en train de tomber
11 juin, parCourrier des lecteurs
8 mars 2022, sanm

Mézami mwin la viv in lépok bonpé d’moune téi panss noute laksyon politik téi vize in rézilta é rézilta-la lété solon nou sak ni pé apèl in doub libérassion nassyonal - nou lé rényoné – épi sossyal -l’égalité dann in sossyété d’zistiss é d’libèrté. Konm nou téi vé pa amenn la guèr libérassion épi lété noute konvikssyon nou la shoizi la lute passifik san la vyolanss.
Konm lo sèl métode lavé lété la lite san la vyolanss nou la panss avèk rézon téi falé partisipe la vi démokratik. Mé dann tan-la té pli fassil dir ké fère pars tan-la lété lo tan nèrvi, lo tan la frode éléktoral, lo tan la koripssyon, lo tan la répréssion donk téi falé ramenn issi dann noute péi in vi piblik in pé démokratik.
Pétète in pé i koné pa sansa zot i rapèl pa bien mé momandoné l’avé ziska 100 kominis dann la prizon, la sézi témoignaz 47 foi, Paul Vergès lét blizé alé dann la klandèstinité, épi l’avé kamarade in partou dan la natire pars téi poursuiv bande rézistan ékan téi ariv zélékssyon lété l’èr pou akoush la momon koshon.
Dizon la ramenn in pé koman-koman in vi plizoumwin démokratik. Bande parti politik téi partissipe zélékssyon mé la diféranss avèk nou ? La différanss sé ké zélékssyon té pou nou - d’aprésak mi rapèl - in moiyin, pa ine fin. Pars la fin lété noute doub libérassion mwin la fine marke an-o la.
Pti lanp – pti lanp d’apré mwin lo moiyin la pran la plass la fin. Lidé d’la fin la pa éfass kon plèteman, mé lo moiyin : ète mèr la komine, ète dann la majorité konsèye zénéral, sansa konsèye réjyonal la vni lo bite. La réissi in pé é noute doub libérassion la éfass in pé pou ranplass par lo dévlopman, bien-être, laménazan noute téritoir, la défanss lanvironeman.
Mé konbien l’arète dsi bordaz shomin ? In ta avèk in paké, bande malémé la sossyété rényonèze. Zordi néna ankor la mizère é sa sé in nafèr nou téi vé ziska mète horlaloi. La suite, mi koné pa. Si la vi i done amwin tor, tan-myé ! si èl i done amwin rézon-kèl domaze.
Justin
Courrier des lecteurs
Mézami , néna par-la dë somenn in sèrtin prézidan zétazini la di dann in konféranss de press li lé dakor pou ashté bannzil chagos mé sa sé in (…)
In kozman pou la rout
La Réunion dans la mondialisation sans protection
La Réunion dans la mondialisation sans protection
Ouverture hier à Sainte-Suzanne
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture