
Assemblée générale de la section PCR de Sainte Suzanne
2 juillet, parC’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
18 octob 2019, sanm
Mé zami, mon bann dalon mi sort antann dir i vienn done lo pri Nobel lékonomi troi shèrshèr pou zot travaye roshèrch dsi la lite pou diminyé la mizèr : néna in savan i sort l’Ind i apèl Abhijit Banerjee, in franko-amérikène i apèl Esther Duflo épi in l’amérikin Michael Kremer. Promyé foi, d’apré sak moin la lir, la donn in pri Nobel bann savan la travaye dsi lo méyèr manyèr pou diminyé la povrété dsi la tèr. Sé dir sé in kékshoz inportan !
Ala in késtyon lé dann l’aktyalité é pa arienk zordi pars shak ané bann zorganizasyon internasyonal i donn bann shif dsi la mizèr dsi la tèr : néna rant uisan milyon épi in milyar d’moun i soufèr la fain, néna bann zanfan i mor d’fain a l’èr a la minit, néna lo mank lo kourant, lo mank léstrésité, néna l’ilétrism la ranforsi ankor é shak ané i pran bann gran désizyon pou abate la mizèr : i fé mèm bann tour d’tab pou ramas larzan mé konm i di : « gran promètèr ti donèr ». Néna sak i promé é i réspèk pa zot promèss-sansa pa antyèrman-.donk lé bien itil bann savan i travaye dsi sa épi i propoz in métode, épi bann solisyon.. Mé konm i pé di : arète kozé ! Fé in pé !
Si zot la lir nout zoinal zot la sirman lir in nouvèl inportan : sète ané, La Chine va nyabou règ lo kont la mizèr dann gran péi-la é gran péi péplé pars son popilasyon i kont par milyar… Si zot la ékout la radyo zot la sirman antann karant pour san bann rényoné i viv dsou lo sèye povrété pou La frans. E mèm zot la antann dsi la késtyonn la povrété La Frans la rokilé dann klasman mondyal é la pa zoli pou in péi sé paré-t-il lo sétyèm puisans ékonomik-sa in ont sa pou li pars bann kapitalis i arète pa gonf zot pla.. Solman lé vré néna in sistèm kapiatalis sovaz i sévi dann péi-la. Lé pa ordinèr !
Poitan i mank pa lo moiyin pou élimine la povrété : lo méyèr sé mète lo moun o travaye é isi mèm shé nou néna près sinkant pour san d’moun i travaye pa, i dobout gète,, donk i ansèrv pa zot fors tra vaye pou bate la mizèr atèr. Sirtou al épa di amoin demoun i yèm bien rèss san fé arien pars sa l apa vr épou la plipar bann rényoné-bann gro travayèr dann l’ansanm..
Mé zami, zot koné zéléksyon i ariv moi d’mars alor siouplé agard bien kosa bann kandida i vé fèr pou lite kont la mizèr pars sa sé kékshoz lé plis k’inportan. Obli pa néna ankor zordi isi mèm shé nou demoun i sava dormi vant domi-plin : mi di pa vid pars in pé va maltrète amoin konm démago mé mi koné sak mi koné, mi antan sak mi antan é la pa mèrvéyé pou nout péi. Majine bien sa. Alé ! ni artrouv !
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
Nou la di lotro-zour : Tikarl-la in marmay la teknik, Tikok : in marmay lé plis poèt-poèt ! Sa lé bon, mé soman, l’inn konm lot i pé fé gingn aou (…)
Mézami fitintan lo mo « dékonèr » lété konm i di in galissism pars li té pliss in mo la lang franssèz popilèr la rante an missouk dan la lang (…)
Les 132 régions européennes de la coalition "EUregions4cohesion" rencontrent les vice-présidents exécutifs de la Commission Européenne, Raffaele (…)
C’est avec stupéfaction et colère que nous découvrons la volonté du gouvernement de faire des économies sur la prise en charge des affections de (…)
Le 16 juin 2025, le Tribunal administratif de Paris a suspendu en référé l’arrêté du 26 février 2025 ordonnant le blocage de 17 sites (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
Dans les départements d’outre-mer, près d’une femme sur deux qui devient mère ne vit pas en couple, configuration familiale bien plus fréquente (…)
Mézami, mon bann dalon, mi panss zot i rapèl la mortalité, laba dann Moris, lo gran kiltirèl épi politik Dev Virashwamy ; li lé mor na pwin lontan (…)
La dette française atteint 114% du PIB au premier trimestre, soit près de 48.800 euros par Français. De fait, des crédits initialement prévus « ne (…)
Dan noute kiltir popilèr néna bonpé kozman pou dir sa la éspass dann tan lontan… Mi koné pa pou koué, mé mwin néna dan l’idé k’ni viv in pé an (…)