À Saint-Denis, la solidarité face à une misère qui s’aggrave 80 ans après la fin du statut colonial
3 août, parDistribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
30 janvier 2010, par

Mi koné pa si zot lé konm moin... pars tout demoun lé pa parèy... toulmoun i rode pa an avoir lo mèm rézilta kan zot nana in n’afèr pou fé. Touléka, mi pé dir azot, si i konfyé amoin in missyon inposib, moin mi bar, mi tay la briz, pars pou moin, i ansèrv de riyin aksèp in missyon si ou i koné ou i gingn arpa ariv o-bi, si ou i koné par avans oute afèr i sava foiré.
Lèrla, mi pans bann moun byin désidé pou la plipar, bone volonté galman, i aksèp in résponsabilité pou fé la guèr kont l’ilétrism. Mi koné in pé dan la bann... kan la konfyé azot résponsabilité-la, zot la pans : mi sava fé si, mi sava fé la, patati, patata, mi sava tyé sète, blèss katorz. L’ilétrism, antansyon moin lé la ! Mi sava kapote aou ki-si-tète !
Mé, élas, ménélas, mon kèr lé an filas, ni oi pa in bon rézilta. Ané pou ané, lo nonm demoun ilétré i diminyé pa, i rès aporé parèy, mèm to-mèm to... Mi éspèr bann moun-la nana d’ote shoz pli intéréssan pou fé dan la vi, d’ote z’afèr zot nana in pé siksé dodan. Mi éspèr ! amoins ké zot i sousyé pa tro so missyon-la.
Pou sak i rode in pé… nana k’i rode !... pou kossa i gingn pa in bon rézilta dann tik-tak la, mi diré azot... akoz zot i sar pa rode la rézon par l’fète i gnor kaziman la lang matèrnèl… i gnor lo kréol rényoné.
Moin la fine antann gayar gayar diskour, avèk gayar-gayar l’idé déssi lo rol nout lang matèrnèl dann l’instriksyon bann marmay… mé mi oi pa aplik sa zamé… i kontinyé manyé tout bann zoutiy lé pa éfikas ditou, i ansèrv pa aryin, é pandann tan-la, kabri i manz salade, bann bordé l’édikasyon i rès bordé l’édikasyon. Konm k’i diré, la, na konm in défo ! La, na konm in l’érèr !
Justin
Distribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
In kozman pou la rout
Les taux d’intérêt français dépassent 4 % : moins d’argent de la France pour La Réunion
Parc éolien Ummbila Emoyeni en Afrique du Sud
Produire de l’électricité grâce à la rencontre de l’eau douce et de l’eau de mer
Appel des Amis des marins
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Combattre les causes du chômage de masse