La Rényon péi transkiltirèl, mé fét atansyon kan mèm !

23 séptanm 2013, sanm Justin

Kan ti voyaz in pé, ti trouv Kréol La Rényon in pé partou ; ti sar Rodrig, Sésèl, Nouvèl-Kalédoni, ti trouv Kréol. Lot koté, alé an Amérik di Sid, parl pa an Erop (Frans), tou sa i fé dé mariaz, z’anfan métisé ; na ka rogard mèm isi dan nout ti péi konbyin z’asosiasyon taïsien, bréton, chtimi, kors, maoré, malgas.
Tou sa i fé ké, si tout ban pèp péi déor lé byin isi, po nou, Kréol réyoné, sa i anrisi nout kiltir osi ; zot lé dakor avèk moin !
Moin l’apré lir Jorge Amado, ékrivin brézilyin, li rakont koman kolonisatèr portugé té i vé done le non bann ri dann vil Brézil èk bann gran z’onm Lizbone ; alor ké la kiltir popilèr fine done non ki relèv l’istwar Brézil, ésklavaz tou sa la.
La Rényon osi lé in pé komik ; koué in non konm René Descartes, minm Robert Debré dann ti kartié bor karo kann i évok po bann ti kolon ?
Moin na inn kopine i lir Desskart ! Domann a èl ki lété Dékart ?
Vodré mié ti di « ri Sitarane », mèt dé non ki rakont kéksoz nout l’istwar. « Ri Kanal » si navé in kanal do lo té amèn lo l’izine.
Kan ti anons vilaz “Bèf mor”, sa na inn rézon, po nou ! I rézone dan nout koko, nout kèr !
Rodrig na inn pant i apèl « Krèv-Kèr », sa na in sans po domoun. I fo ni fé référans nout zéografi, nout topografi.
Isi La Rényon, ni di « i travèrs » kan ti suiv diréksyon léorizontal… ti « mont » si ti kok somin lao… ti « désann » anmba laba kan ti arkour vèr la mèr
I fo pa nou pèrd nout l’idantité.
La Rényon péi transkiltirèl, mé fèt atansyon ; pèrd pa nout l’idantité kant mèm !

 Justin 


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus