Qui a politisé l’avenir de l’économie sucrière ?
23 septembre, parDes fonctionnaires parisiens viennent dans notre pays pour discuter de l’avenir de la canne à La Réunion
23 séptanm 2013, sanm

Kan ti voyaz in pé, ti trouv Kréol La Rényon in pé partou ; ti sar Rodrig, Sésèl, Nouvèl-Kalédoni, ti trouv Kréol. Lot koté, alé an Amérik di Sid, parl pa an Erop (Frans), tou sa i fé dé mariaz, z’anfan métisé ; na ka rogard mèm isi dan nout ti péi konbyin z’asosiasyon taïsien, bréton, chtimi, kors, maoré, malgas.
Tou sa i fé ké, si tout ban pèp péi déor lé byin isi, po nou, Kréol réyoné, sa i anrisi nout kiltir osi ; zot lé dakor avèk moin !
Moin l’apré lir Jorge Amado, ékrivin brézilyin, li rakont koman kolonisatèr portugé té i vé done le non bann ri dann vil Brézil èk bann gran z’onm Lizbone ; alor ké la kiltir popilèr fine done non ki relèv l’istwar Brézil, ésklavaz tou sa la.
La Rényon osi lé in pé komik ; koué in non konm René Descartes, minm Robert Debré dann ti kartié bor karo kann i évok po bann ti kolon ?
Moin na inn kopine i lir Desskart ! Domann a èl ki lété Dékart ?
Vodré mié ti di « ri Sitarane », mèt dé non ki rakont kéksoz nout l’istwar. « Ri Kanal » si navé in kanal do lo té amèn lo l’izine.
Kan ti anons vilaz “Bèf mor”, sa na inn rézon, po nou ! I rézone dan nout koko, nout kèr !
Rodrig na inn pant i apèl « Krèv-Kèr », sa na in sans po domoun. I fo ni fé référans nout zéografi, nout topografi.
Isi La Rényon, ni di « i travèrs » kan ti suiv diréksyon léorizontal… ti « mont » si ti kok somin lao… ti « désann » anmba laba kan ti arkour vèr la mèr
I fo pa nou pèrd nout l’idantité.
La Rényon péi transkiltirèl, mé fèt atansyon ; pèrd pa nout l’idantité kant mèm !
Justin
Des fonctionnaires parisiens viennent dans notre pays pour discuter de l’avenir de la canne à La Réunion
Mézami dopi la rantré, néna in loi pou défann rogarde son téléfone dann lissé. I paré sa sé l pli gran bien bann lisséin. I paré konmsa zot va (…)
Retour sur la fraude électorale massive soutenue par Paris et ses complices à La Réunion
Appel à la grève, rassemblement devant la préfecture
La mission du ministère de l’Agriculture reçoit une délégation CGPER-UPNA
SUEZ obtient de SYDNE le marché de traitement des déchets de la CINOR et la CIREST (31 millions d’euros)
Impact de la crise climatique mondiale dans notre pays
Projet de désindexation des pensions sur l’inflation
Forte houle : l’océan rappelle les limites du béton
2016-2026 : 10e anniversaire de la disparition de Paul Vergès.
Le monde a changé, et La Réunion ?
Le monde a changé, et La Réunion ?