La Rényon, téritoir ! I di pi Péi don ? Sa i arsanb pa in kapitilassion-sa !

20 zwin 2022, sanm Justin

Mézami dann kouran réssan nout listoir, nou la vanj kont lasimilassion é ni pans nou la gagné. Nou la vanj kont lintégrassion é ni panss nou la gagné. Mé nou lé dann lérèr pars léspri lasimilassion épi sète lintégrassion i sévi touzour issi shé nou, éi distil zot poizon pou détrui nout lidantité épi la konsyans nout lidantité.

Pou kossa mi di sa ?

Pars mwin néna an mémoir sak la éspass yèr, épi mi oi dovan mwin sak i éspass zordi, é mwin néna konm linpréssion l’inn é l’ote i rezwin pou anpèsh nout lidantité inpoz ali konm kékshoz définitif kékshoz définitivman instalé, ataké, agréssé, arsélé san arété.

Yèr é zordi, i rofiz apèl La Frans, la Frans mé i kriye ali konm métropol – mèm si métropol i fé bonpé kolonyal. Yèr téi rofiz apèl La Rényon péi, rényoné pèp ; nout kiltir zot i apèl folklore, nout lang i di sa in patoi. Mi rapèl in zour kan la nonm lo parti sosyalis in pé la troubv lo nom : « Parti socialiste ile de La Réunion ». Déssèrtin apélèr konmsa lé ankor vivan zordi é mi pans pa zot la shanjé pou vréman.

Mi rapèl, dann tan mwin lété étidyan, mwin la partisipe in lémission télé é la fé rokomans amwin troi-kate foi pars dann mon konklizyon mwin téi di péi olèrk di départman pars fransh vérité Péi i sava droite dann mon kèr é départman téi korsh mon boush.

Koméla ankor kan in rényoné i di « nou lé franssé » dann mon kèr mi di toultan « dsu mon kart lidantité. ». Mi di pa néna poin kontradiksyon dann mon manyèr oir épi aprésyé lé shoz : mi san bien néna in déba intèryèr shé mwin konm shé lé zot. Mé in kontradiksyon sa i doi z’ète dépassé pou trouv son rézolissyon…

La Nupes i apèl la Rényon téritoir ? Péi i korsh zot lang daoir. Talèr pèp ossi lé kapab korsh zot boush. Antansion vokabilèr, li kondissione anou, li fé rokil anou dann nout konviksyon aryèr nout konviksyon ; antansyon pa alé ziska la kapitilassion. Nou ni tienbo, ni larg pa !

A bon ékoutèr, salu !

Justin

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus