La résponsabilité ? Ala in bon késtyon bien pozé

24 mé 2017, sanm Justin

Si zot i sava souvandéfoi rényon nout parti kominis, moin lé sir zot la fine antann so fraz-la-moin la antann sa ankor dimansh !- L’ané 1848 lété l’èr la libèrté avèk l’abolisyon l’ésklavaz, l’ané 1946 sète l’égalité avèk la finisyon pou lo réjime kolonyal, zordi ni réklam rant dann l’èr la résponsabilité. Sé dir si l’étap ni sava fé sé in l’étap inportan. La résponsabilité, sé pou mète anlèr in politik bann rényoné la majiné é pou zot : par bann rényoné, é pou bann rényoné.

In rèv ?

Non va ! In manyèr pou nou d’ansort anou. Pars, si ni kalkil bien, la loi 1946 dsi la départmantalizasyon la pèrmète anou fé dé shoz isi mé sa la pèrmète anou d’ète in départman atipik : dévlopé, konm pa. Dévlopé suivan dé sèrtènn shoz, pa dévlopé dsi d’ot poinn vizé. Nana in bone rézon pou sa : sé ké la politik La Frans isi La Rényon la ranplas lo kolonyalis pir é dir par lo néo-kolonyalis é sa sé konm in nouvo shène nou l’amar avèk nout pyé.

In réaliét sa ?

Oui, sirman pa in n’afèr lé né dann nout tètemé in kékshoz i aparète kan i fé l’analiz dé shoz isi. In l’égzanp, la pa bézoin san pou konprann : ni fé vni pou sink milyar marshandiz dopi déor, mé ni ésport arienk pou troi-kat san milyon. Sé dir koman nou lé andikapé dsi lo poinn vizé nout prodiksyon intèryèr… Arzout èk sa lo troi kar nout l’ésportasyon i sort La Frans épi l’érop. Trépé i sort dann bann péi nout l’antouraz - in mové rol pou nout bilan karbone.

Nou v’arète tèrla, mé nou va bien romark dann d’ot domenn galman, lo zoutiy La Frans la mète isi pou nou lé loin d’ète in bann zoutiy pèrforman, mé nou va an roparl de sa, pars la résponsabilité ala, pou moin, in bon késtyon bien pozé par nout parti kominis rényoné.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus