La résponsabilité : ala kosa sé sa pou moin

28 désanm 2016, sanm Justin

Matant Zélida la ékrir Justin :

Mon shèr nové, mon spès salté, rouj-de-fon dopi l’étèrnité mi sort antann kékshoz é sé in rouz konm ou ké la di amoin sa : i paré ké lo doviz la Répilik lé pi asé sifizan pou z’ot parti. I parétré mèm ké zot l’azout an plis la libèrté, l’égalité épi la fratèrnité lo résponsabilité. Pou kosa zot la mète sa ? Fransh vérité, mi koné pa pou vréman, i fo dir avèk zot na lontan moin lé fine abdiké pou konprann sak zot i vé dir. Mèm in poul lé riskab pi artrouv son pti la-dan. Tok ! Pran sa pou toi !

Justin la fé pou répons :

Mon vyé matant k’i koz toultan la boush rouvèr, zordi sé la résponsabilité k’i fatig out l’éspri é ou lé a d’mandé si ni vé mète ali an parmi la doviz la Répiblik. Sa la pa in n’afèr intérésan pou nou.

Matant kan out shèr Didier i anparl lo l’émansipasyon, ou I domann pa li si li vé mète sa dsi la méri, anplis la libèrté avèk l’égalité épi la fratèrnité ou I kontant aou dsa. Moin sré kontann savoir si ou i poz aou késtyon dsi so l’émansipasyon. Sa la pa kékshoz konm in koupaz de kordon onbilikal avèk la mèr patri sa ? Moin mi di sa konmsa é aou d’oir si sé in n’afèr k’i bote aou pou vréman.

Astèr nou ni parl la résponsabilité.

Dé koi ozis ni vé ète résponsab ? Mi pans ni vé ète résponsab pou désid in bon politik pou nout péi épi pou bann rényoné.

Pou koi ozis ni vé ète résponsab ? Pars la politik la frans la mète anou dann in voi san isi é sé so voi-la ki bote pa nou.

Kisa sar résponsab ? Bann rényoné biensir, épi lo l’asanblé zot nora mète an plas suivan bann prinsip la démokrasi : in démokrasi dirèk pou bann gran késtyon épi délégué pou bann z’afèr kourant.

Kèl rol bann parti va zoué la-dan ? In rol inportan si lo l’asanblé lé vréman démokratik pars èl lé élu par lo sufraz inivèrsèl avèk lo sistèm proporsyonèl.

Mé so sistèm la sar blizé fèr fas lo rézime néo-kolonyal : sa lé sir é sé pou sa ké lo pèp rényoné i fé in blok pou fé rokil lo néo-kolonyalism firamézir.

Ala sak mi pans, moin pèrsonèlmé nout kongré va désid sa pou vréma d’isi moi d’ févriyé. Tok ! Pran sa pou ou !

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

Bann modékri andann forom

  • Mersi . kisa lé mié plasé ké lo pèp pou désid démokratikman son destin ? pou sa i fé nou fé blok pou défand nout l’avnir. Alors kosa ifé , i kontyni komsa oubyen nou pren a nou en min ? Ryen y arèt la volonté forte du pèp pou shanz son destin démokratikman. tyembo, lag pa


Témoignages - 80e année


+ Lus