La rolasyon rant lo moun : sa i fo vèy konm lé dsi l’fé !

7 novanm 2015

Matant Zélida la ékrir Justin :

Mon shèr nové, mon spès salté, rouj-de-fon dovan l’étèrnité, mi pans konm moin, zot i koné Misèl Admette in bon ségatyé rényoné la fé in kantité shanson avèk in kadans bien kadansé, épi bann bon pti parol. Dann inn li di konmsa : « Mi nouri pal lo vèr pou pik mon kèr ! » ; Mi pans zot, bann rouj-de-fon zot nora di port antansyon so pti parol-la . Pars, si mi kalkil bien, bann rouj-de-fon la ansèrv patin kék moun avan ké lo bann moun i krash dann z’asyète. I paré lo gran Frédérik Dé, lo roi La Prusse té i di an parlann lo gran Voltaire-li téi sort fash avèk – Kan la fine pèrs lo zoranj, i zète la po astèr. Tok ! Pran sa pou toi !

Justin la fé pou répons :

Mon vyé matant k’i koz touzour la boush rouvèr, moin sré tanté d’dir ankor in foi, moin lé pa dakor avèk ou, mé, dann désèrtin ka, mi doi dir moin lé dakor avèk ou, plito moin la anvi dir in bon miz-a-l’éprèv souvan dé foi lé nésésèr, mé lé pa sifizan ; Pou kosa ? Dabor koman konète in moun lé sinsèr si i mète pa li a l’éprèv ? I fo konète si son parol lé bien dalon èk son pansé. Dézyèm z’afèr demoun i évolyé par l’fète son listoir pèrsonèl, konm sète son l’antouraz i modifyé firamézir ké lo tan i pass. Arzout èk sa, ou mèm ou i pé shanj l’opinyon é la pèrsone i konpran pa ou. Aprésa, i fo fé antansyon out kou d’volan. Si li lé tro sèk ou i pé palank demoun dann fon san rann aou bien kont. Parl pi sak i vien l’otaz rant la main out z’ènmi . Tout fason la rolasyon rant demoun sa sé in n’afèr délika. Sa i fo vèy konm lé dsi l’fé ! Sansa do lé i anvèrs dann fé.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

Bann modékri andann forom


Témoignages - 80e année


+ Lus