La solisyon lé dan lénèrji prop, la pa dann lénèrji sal !

15 zwin 2013, sanm Justin

Mésyé Lurel la anons anou in gran nouvèl. D’apré sak li di, bann pétrolyé i fé gro-gro bénéfis dsi nout tèt. D’apré li, banna i fé in bénéfis karant milyon d’éro nèt... kan la fine tir lo totalité d’sharj zinpo konpri. Karant milyon l’éro, la pa karant milyon santime. Mésyé Didier, son tour, i di li fé ali in dovoir vanj kont bann monopol é li prétan dir li sava ankouraj linportasyon produi pétrolyé i sort dan l’Inn... Kosa ni vé plis ké sa ? Si i gingn bès lésans, gazoil épi lo gaz, kosa ni pé domann dé myé ? 

Kosa ni pé domann dé myé ? Sinploman lotonomi dan lénèrji, sinploman lotonomi avèk bann zénèrji prop. L’èr-la, ni pé di, ni mésyé Didier, ni mésyé Lurel i sava dann bon diréksyon. Pou kosa mi di sa ? Sinploman pars si i abès lo pri bann zénèrji fosil, lé konm si i vé anpèsh trap lotonomi énèrzétik. Eskiz amoin, mé lé konm sa é pa otroman ! Biensir mi vé pa i goumant gazoil, lésans épi lo gaz, pars si mi vé in n’afèr konm sa, moin lé kont la posh demoun é kont mon posh amoin. Pars mi oi bien koman in bonpé d’moun i lite pou gingn mète dé grin lésans dan zot kok loto. Dé foi nana zis sink éro pou mète dann bak é mi pé dir azot, avèk sa, i sar pa loin. Biensir moin lé kont lésploitasyon d’moun, é boudikont, moin lé pa pou k’bann pétrolyé i gonf zot pla dsi nout do.

Sak mi pans, sé ké bann zénèrji prop lé pa pli shèr ké bann zénèrji sal, é kroir amoin, lé bien pli méyèr pou l’èr ni réspir, pou la santé d’moun, pou la natir... finalman, kan ou i kalkil bien, lé bon pou nout posh galman.

NB : Si ni artourn in pé an aryèr, ni rapèl mésyé Didier té i di dann télé, Paul Vergès lé pou pétrol èk sharbon. Zordi ni oi bien kisa lé pou zénèrzi sal, mé sa la pa in nouvoté pou bann léktèr nout zournal.

Justin


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus