La tras lo kou sa i éfas, la mark l’imilyasion non !

20 zwiyé 2016, sanm Justin

Dann mon koin, moin té apré kalkil in n’afèr : moin té paré domann amoin konmsa, pou kosa gouvèrnman nout péi La Frans i imilyé bann z’il komor konmsa. La pa zordi sa la komansé é dann l’éditoryal nout zournal yèr nana tout in list l’imilyasyon nout bann dalon lé z’il komor l’apré sibi dopi in bon koup de tan. Donk, mi konsidèr z’ot la fine lir mé, si mi répète pa, mi sèy rogard in n’ot fasad lo mèm problèm.

Moin lé dézolé oir gouvèrnman La frans apré fé lo gro bra konmsa. Zot va di amoin non ? Mé ni oi tré bien koman nout gouvèrnman sosyaluis-konm la droit avan li !- i fé konmsi Madégaskar na poinn droi dsi bannzil épars kisoi Juan de nova, Eropa kisoi ankor Bassas de India, épi Les glorieuses. Gouvèrnman La frans i fé konmsi Madégaskar l’avé poin lo droi dsi bannzil-la. Ni koné osi sak la spassé pou Mayotte. Ni koné sak i épas pou La Rényon dann la komisyon l’oséan indien : dizon la éfas nout droi viv é travaye avèk lé zot dann l’oséan indien. Ni ansèrv marsh pyé in poin sé tou.

La pa tousa, moin la fine dir é mi répète gouvèrnman La frans i oi pa pli loin ké lo bout son né. Li oi pa dann kèl danzé li mète anou zordi é li va mète anou ankor plis domin. Sirtou si li kontinyé amenn in politik konmsa avèk l’imilyasion pou qak lé pli pti. Pars, konm i di lo kozman nout tout i koné : « la tras lo kou i éfas, mé la mark l’imilyasion sa i rès ! » Tansyon pangar !

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus