Larzan la poin lodèr, mé i pé an avoir larzan sal… obli pa sa !

18 juillet 2013, par Justin

Dan l’Afrik di Sid, bann blan l’avé mète in réjime lapartèd. Dévlopman séparé, zot té i di ! Mé pou d’vré, té in gran réjime lésploitasyon in majorité par in minorité, dann in sistèm institisyonalizé, si tèlman la kominoté internasyonal la désid mète an plas in boykotaz lo péi. Biensir, konm tout boykoytaz, l’avé in pé péi té i réspèk é in pé té i réspèk pa tro, l’avé in pé sosyété té i réspèk, in pé té i réspèk pa. Boudikont, koman koman sa la fé son éfé, é momandoné, par rapor lo boykot, la rézistans demoun, la volonté in rouvèrtir dsi léstéryèr, épi désèrtin pèrsone té i oi pli klèr ké d’ot, é la mète fin lo réjime ofisyèl lapartèd.

La Frans lété pa rokoni pou in péi té i aplik afon lo boykotaz. Désertin sosyété té i fé zafèr avèk lo péi pars lo péi nana bonpé rishès, épi la sirésploitasyon bann noir, forséman, sa i raport larzan. La sièr, lo san pou in pé bien gonf zot pla. Na dé foi bann lig éspor, zot mèm té i kolabor avèk réjime-la. In légzanp ? La lig rigbi a kinz. Pandan la péryod lésklavaz, zot té i anvoy lékip de Frans pou kroiz avèk bann Springbok, in for lékip rigbi. Konm in pé d’moun épi lo gouvèrnman li mèm, dé foi, té i aprouv pa, zot té i mèt inn dé zouèr noir dan lo group. Apré sa zot kèr té klèr !

Mi souvien mèm, isi La Rodout, dan mon vint-an, dé lékip l’Afrik di Sid la vni zoué foutbal : in lékip Natal é in lékip Durban avèk arienk bann zouèr blan. Pou kosa ? Mi koné pa. Kisa la fé sa ? Mi an souvien pa. Mi sipoz nout zournal la protèsté pou sa. Mi rapèl la donn lo droi in konpagni laviyon sort l’Afrik di Sid épi poz La Rényon. Mi rapèl ankor lo gran manifèstasyon la fé Zilo. Si mi tronp pa, nout parti lété la, l’UFR té la galman, épi in bann démokrat té i manifès ansanm. Pou finir, mi pé pa obli mésyé Virapoullé la loué in lokal pou lo Konsila l’Afrik di Sid, é kan l’avé manifèstasyon, té in landroi pou arèt in pé é pou fé antann nout santiman.

Mé sak té i gingn larzan dan l’afèr, sa té i fé azot ni fé sho, ni fé fré, pars konm di lo kont, larzan la poin lodèr ! Mé na kant mèm larzan sal. Obli pa sa !

Justin


Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année


+ Lus