Quand le communisme chinois séduit l’Américain
13 juin, parLe monde a changé
16 zwin 2017, sanm

Mon bann dalon, zot i koné dann tout famiy néna désèrtin z’évènman i sirkil é sa lé pa parèy dann d’ot famiy. Ni pé fèr lo tour in zour si zot i vé mé n’oré pou tourné la dan ! Mé zordi mi vé rakont azot in n’afèr téi sirkil dann mon prop famiy. Hippolyte Foucque la pa in moun mon famiy mé sa in gran rényoné, mèm in gran l’intélékstyèl rényoné. Li la parti fé son z’étid an Frans é kan li la rotourn isi li lété agézé l’inivèrsité. Son vyé nénen i rosoi ali épi èl i aprann li rotourn bardé avèk diplôme. Sa la fé in l’éfé éstraordinèr dsi èl si tèlman k’èl la di : A ! Ou i doi bien konète lir astèr ! Bien konète lir, sa in n’afèr inportan mé konbienn moun lé privé par raport a sa ?
Zot i konpran zordi mi vé koz in kou, in foi an plis, dsi l’instriksyon. Sa sé in poinn vizé i intérés amoin pars mon vyé famiy la travaye dann l’édikasyon nasyonal : moin l’avé in gran pèr ladan, moin l’avé in bann matant dan sète afèr la, mon momon lété métrès d’ékol. Si mi pous in pé pli lion moin na frèr, sèr kouzin kouzine ladan, Moin nana osi nové épi nyès. Tousala dann l’ékol layik é konm zot i koné l’ékol layik na in poin prinsipal sé done son shans tout zanfan La Répiblik. Done son shans tout zanfan La Répiblik ?
Mé zordi ankor, apré plis soisann dizan la départmantalizasyon nana ankor shé nou plis san dis mil moun lé ilélétré. Pa pars lé moins intélizans ké lé z’ot, pa pars zot lé pli paréss ké lé z’ot, sirtou pars zot lété pa plasé dann in sityasyon favorab pou bien profite l’ékol layik, son bann amontrèr lamontrèz, bann kondisyon matéryèl lété kant mèm bon pou aprann mé l’ariv konmsa pou in gran kantité demoun La Rényon.
Astèr l’ilétris sé in n’afèr k’i gangrène nout sosyété. Zot la zamé vi demoun avèk in gro paké l’arzan dsi z’ot kont mé pou fé in shèk i domann lo komèrsan pou fé li mèm pars paré-t-il zot la obliy z’ot linète. Zot la zamé antann pti marmaye l’ékol apré di z’ot papa rogard z’ot karné é lo papa la réponn : amontr out frèr. Parl pi la pèrsone konvoké dovan tribinal i sava la boutik pou dir d’moun lir z’ot lète. Kèl tourman kan la bank i di aou ékri : li épi aprouvé. Mèm lo plime i transpir ! Ala in l’inzistis in kantité demoun l’apré soufèr, zour pou zour, moi pou moi, ané apré ané. In mandatir dépité i sort ashevé é malorèzman lo nonm z’ilétré la pa diminyé. Répiblik ! Mèm sa ou i gingn pa fé pou out z’anfan ?
In boubou dann nout sosyété ! In n’afèr i mine nout kapasité ! in l’inzistis an plis dann nout sosyété inzis vèy pa koman.
Le monde a changé
Mézami dopi in boute tan mi parl la mizèr dann nout péi é pou kossa mi kroi pa kan v’ariv l’ané 2030 nou sar fini konbate so gran fléo i pèz dsi n (…)
In kozman pou la rout
Conclusion des négociations entre l’Union européenne et les pays voisins de La Réunion
Jusqu’à quand les territoires de l’océan Indien devront-ils se contenter d’ajustements à la marge alors que les secousses de la polycrise mondiale (…)
APE UE-Afoa : Après la clôture des négociations entre l’UE et les pays voisins
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture