Projection du film « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple »
1er août, parMardi 28 juillet 2026, j’ai participé à la projection du film de Selven Naïdu « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple ». Photo : le (…)
25 novanm 2020, sanm

Mézami, i di souvan sirtou dann bann péi l’afrik, in vyéyar i mor sé in bibliyotèk k’i bril é sa sé in n ‘afèr toultan moin l’apré kalkilé. Pou koué mi di sa ? Pars dann ma vi, moin lé fine oir alé in paké d’moun i koné in paké d’zafèr, pars zot la viv dsi in tan long épi zot l’avé bone tète é in bone konpréansyon par raport lé shoz .
Mi pans mèm, an parmi sak moin la vi alé, désèrtin l’avé in bèrtèl konésanss bazé dsi in bèrtèl léspèryans é kan zot i sava l’ot koté d’la vi, inn i koné in brib sak lo défin téi koné, l’ot in brib é boudikont lo bann défin i lèss pa granshoz. In bèl paké d’boi ta kan sa i bril, i rèss arienk in pti paké la sand.
In zour moin la antann Paul Vèrgès apré di , dann la MCUR, i fo rouv in grann sal, tèl fasson ké lo moun i mète dann dossyé, son vi, son rékfléksyon, son léspèryans, épi d’ot zafèr ankor lé pli invizib dsi zot konm lo bann pti pulsyon zot la gingn in momandoné, konm d’ot shoz ni pé anparlé. Lété tro zoli, é l’ignoran la pran son plass la pyétine son gayar projé. Tout bann kouyon la bate la min, san konprann konbien bibliotèk zot té apré brilé.
M’a dir azot in n’afèr pou apiye mon kozman : moin néna in granpèr lété amontrèr dann lékol primèr, lété mèm inpéktèr primèr in sèrtin tan ,shak lané mi pass dovann son tonb é shak lané mi poz amoin la késtiyon : kossa granpèr Labor la kité an partan.Labor lété son prénom, in prénom dann latin i vé dir travaye é son vi té in vi d’travaye.Mi koné lété in léspèss savan, mi koné li la fé avans bonpé zafèr, mé moin mi oi arienk in tonb avèk tiyo an fèr pou fé lo tour, avèk lo nom, lo prénom épi la date li lé éné, épi la date la mortalité . Mèm listoir son vi, mi koné pa ! Apré anparl amoin dovoir d’mémoir !
Alor, ni pé dir, désèrtin i lèss in bonpé zafèr é d’ot i lèss pa arien épi kontant anou d’sa, mé ni oi bien intéléktyèl man, néna kéksh z i klosh ladan é konm i di dann diksyonèr, sa la pa ditou gratifyan. Alé ! Mi donne azot pti son la ,an passan, an aspéran lo grène moin l’apré somé i tonm dann bon tèr é pa dsi galé blé.l Ni rotrouv é si l’idé i vien azot, ni anparl.
Mardi 28 juillet 2026, j’ai participé à la projection du film de Selven Naïdu « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple ». Photo : le (…)
In kozman pou la rout
Système à bout de souffle
Le Président de la Chambre de Commerce et d’Industrie de la Réunion prend acte de l’engagement de la Ministre des Outre-mer, relayé par la presse, (…)
À chaque annonce de fermeture de services publics, à chaque recul social, à chaque renoncement budgétaire, le même chiffre est brandi comme une (…)
Ce courrier fait suite à celui précédemment publié ayant comme titre : « Comment la conscience émerge-t-elle selon Antonio Damasio ? ». Je n’en (…)
Archéologie : Un campement d’invaincus découvert
Washington grand bénéficiaire d’une éventuelle dissolution de l’Union européenne
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
315 emplois supplémentaires en trois mois
Versement du reliquat de l’aide à la production de canne à sucre pour la campagne 2025-2026
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)