Témoignages - Journal fondé le 5 mai 1944
par le Dr Raymond Vergès

Cliquez et soutenez la candidature des Chagossiens au Prix Nobel de la Paix

Lakey lo sit > Chroniques > Oté

Lo kordonyé épi lo dë pti nin - dèrnyé morso

Zistoir pou rakonte dsi galé :

samdi 3 avril 2021, sanm Justin


Konm kordonyé, la pèrsone mi anparl, lété vréman lo méyèr ké néna, mé konm li l’avé in pti latlyé dann in gran vil dan Lalmagn, prèss pèrsone téi koné ali é momandoné li l’avé pèr mor d’fain, li épi son madam. Mé oila, in zour li l’ashté in pyèss kuir é li la mète dann l’atlyé lo soir é gran matin li la trouv in pèr soulyé épi in n’ot zour dë, aprésa kate si tèlman li la vni rish firamézir. Mé li téi viv avèk in késtyon é li la di son madam : mwin la zamé vi soulyé i fé tousèl dan la nuite, mi yèmré bien konète kissa i vien done mwin kou d’min konmsa. Kansréti pou fé la pèrsonne in pti kado.


L’avé inn foi pou inn bone foi, méssyé lo foi la manz son foi avèk in grinn sèl.

Kan l’ariv lo soir lo kordonyé épi son madam la kshyète déyèr in larmoir dann latlyé épi zot la atann lontan mèm é toudinkou kan l’ariv minui, néna dë pti bononm, par l’fète, dë pti nin, la sorte dan la kloizon, épi la sote dsi l’établi é la komans travaye, vite mèm, bien mèm san arété ziska ké toute lo kuir la fini travaye é plizyèr soulyé aligné par père, briyan vèye pa koman é lo stile mi di azot. A pène fini lo travaye, zot la arrante déyèr la kloizon é zot la disparu.
Lo kordonyé épi son madam la sorte déyèr l’armoir in pé kass kassé par la movèze nuite é zot la rogard lo travaye : in travaye inkroiyab, bien fé vèye pa koman, épi fé vitman-vitman.

Kriké ! Kraké ! Kriké Méssyé ! Kraké Madam !

Lo madam la kalkil in kou épi la di :
« Mon mari, dë pti pèrsonaz la i travaye bien é zot i travaye vite, mé i diré zot lé pov pars zot la poin in bon linz épi bon soulyé pou mète dsi zot pyé.M’a fé zoli linz pou zot si tèlman zot va arsanm dë pti prins é ou, ou va fé in zoli pèr soulyé bien konfortab é konmsa nou nora romèrsyé azot. »

San tardé zot la komanss travaye épi lo rézilta lété éstraordinèr, pars si lo mari té in bon kordonyé son madam lété for pou taye in linz, pou monté, épi pou koudé… Travaye fni, zot la mète lo dë linz épi lo dë soulyé dsi l’établi é zot la éspèr lo dë ^pèrsonaz bien kashète déyèr l’armoir. Kan lo dê nin l’arivé, san tardé, zot la déshanjé épi zot la mète lo linz dsi zot. Zot téi ri tèlman zot lété kontan, mé oila ké zot i di :

« Astèr nou lé bo konm dë prins, nou na linz konm moun rish. Donk ni sava pi travaye pou d’moun, sapé konm ni lé, nou lé zis bon pou frékante la bone sosyété. » é zot la disparète.

La vi la ropri son kour, lo pti kordonyé la rokomanss fé zoli soulyé demoun la vil téi vien ashté shé zot é lo madam la rokomanss fé zoli linz pou abiye demoun bien.

Mon zistoir la fini. Si lé vré lé vré, si lé mantèr, la pa mwin l’otèr.


Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

signaler contenu

Plan


Facebook Twitter Linkedin Google plus