Lo néo-kolonyalis i égzis bien é sé lo prinsipal kalpate pou nou !

11 octob 2016, sanm Justin

Si mi di azot in n’afèr, moin lé sir, zot va pans mi rèv évéyé. Pou kosa ? Pars sak mi vé dir azot, nana raport avèk sak ni pé fèr é ké ni fé pa par la fors dé shoz. Par la fors dé shoz ? Bin oui, i fo apèl in sha, in sha, é in sistèm k’i bar nout shomin, in sistèm k’i bar nout shemin.

Sanm pou moin isi i pé fèr bonpé z’afèr : avèk nout savoir fèr, avèk nout l’intélizan, avèk nout volonté marsh an avan, épi sak lo bann dékouvèr la modèrnité i pèrmète anou ète an kapsité pou fé. Mé lo sistèm ni viv dodan i pèrmète pa nou rouv nout zèl pou volé. Dopi soisant dis z’ané ni viv dan réjime néo-kolonyal é olèrk réjime-la i afébli sé lo kontrèr k’I éspas : li ranfors ali firamézir. Touléka, sé sak mi konpran kan mi lir l’éditoryal JB dann nout zournal zordi.

Mi pé site inn-dé zégzanp : oplis i sava, oplis bann kapitalis fransé i mète la min dsi bann l’antropriz té anou dopi lontan konm la bank La Rényon, konmbann l’izine Kann. Ni pé dir ankor La Frans la mète anou an déor la COI pou ranplas anou par in soi-dizan frans l’oséan indien mèm lo statu la COI i kné pa. Ni pé azout ankor sak téi gard in fo-zèr nout l’idantité i disparète konm par ébzanp l’iedom. An pliské sa, oplis i sava, oplis lo préfé La Rényon i san son kor é li aksèp pa bann nèg l’oséan indien i vé komann ali.

Lé vré ké ni anparl l’égalité réèl. Lé vré ké la done in rényonèz pou défann loi-la. Donk, ni pé dir èl lé bien plasé pou défann anou, sirtou ké la loi lé fé pou vintan é konm i paré nou na vintan an rotar par raport La Frans donk i tonm bien. Mé, boudikont, tout i dépann la fason k’èl i konpran lé shoz, k’èl i konpran lo sistèm nou lé d’dan… èl épi son parti sosyalis. Mèm la droit épi l’administrasyon fransèz la pass z’ot tan pou ranfors lo néo-kolonyalis san ké zot i ansèrv vréman lo nom, mèm pou zot sa i égzis pa. Poitan li égzis é sé lo prinsipal kal pate pou nou.

Nb Si ni parl lo mouvman l’arzan : ni koné bien konbie i rant shé nou, mé ni koné pa konbien i ropar dan La Frans konm kapital privé. Sa in drol transparans oui sa.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus