Lo pasé, avèk lo prézan, pou majine nout demin

10 avril 2018, sanm Justin

I paré ou lé mor pou vréman kan pèrsone i parl pi d’ou : i rapèl pi si ou la fé si sansa si ou la fé la, i rapèl pi si ou la di sosi sansa si ou la di sola . Parl pi plak dsi lo bor shomin, sa néna trépé d’moun lo nom lé afishé konmsa. Ou lé mor définitivman kan pèrsone i rann pi aou in pti vizite dsi la tonb, dann simityèr kan promyé novanm i ariv. Sé pou sa, mi souète pa tro bann moun mi yèm, mé sirtou d’moun mi admir i bril lo kor, i fane la sann é mèm i lèss pa in plak pou mark lo nom dsi.

Bann gran z’onm la pa demoun konm nou. Zot i lèss in tras nou lé mèm pa kapab lésé. Zordi, l’inivèrsité, profésèr Oraison i fé in sobatkoz dsi lo bann dèrnyé réform Paul Vergès la majiné. L’èrla, ou i oi bien la diférans rant in gran bonome épi in moun normal.-in moun rodinèr si zot i vé. Ni pé dir, Paul l’avé majine in bonpé z‘afèr pou nout péi : kisoi bann projé, kisoi bann réform, kisoi ankor bann rolasyon avèk bann péi lo mond antyé.

L’avé sak bononm-la téi di. L’avé sak li téi lèss aou majiné. L’avé ankor sak lété an formasyon dann son tète é li l’avé pankor an inform lo moun. In pé i di Paul Vergès la pa ékri granshoz mé mi pans zot lé dann l’érèr pars li la fé in bonpé diskour é son bann diskour lété préparé konm in n’afèr désèrtin i ékri. Myé k’sa ankor mi pans li téi prévoi sak li di la pankor anshévé konplètman é dizon dann tout sak li té i di li téi mète bann pointiyé sansa li té i di « a suiv », sansa ankor « la pankor fini ».

In pé i di li té kapab projète ali dann l’avnir pou in bon rézon sé ké li té fine réfléshi in bonpé dsi lo pasé é dsi lo prézan. Lo pasé lété lo téro li téi travaye pou fé éklo l’avnir. Sé konmsa, pou moin, li té i oi lé shoz é pèrsonèlman mi pans sa in bon fason oir lé shoz épi majine nout domin.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus