
Assemblée générale de la section PCR de Sainte Suzanne
2 juillet, parC’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
13 mé 2019, sanm
Mi kraw nout tout kan té marmay, laprann inpé lékol zistwar la « piratri ». Dann mon tan amwin, marmay té oki d’télé zot kaz, inpé navé minm pa innti morso tranzistor. Alor zistwar piratri, brigan dé mér, té fé kart zoréy, é karki lo zyé. Pou rapél, la piratri sé in kalité banditism an mér par bann marin. Zot métyé, sé d’piyé, d’volé tout sak zot i trouv d’si zot rout, non sélman an mér, mé osi dann vilaz d’si la kot. Sa i ékzis dopi lantikité. Mé kontrérman pétèt sak nou kraw, so métod brigandaz la pa disparèt. Li lé ankor daktyalité inpé partou, mé an pli modern, minm dann zonn loséan indiyn.
So lintrodiksyon, sé pou amén a mwin di, an fin d’kont, pirat, néna sinkant kalité. Anplis pirat la mér, nou lé déza tandi parlé, pirat la rout’, pirat dé lèr, pirat zinformatik, pirat sési, pirat séla. Mé, néna osi in not kalité piratri, i éspas sank lo moun i rann azot kont, sirtou isi la Rényon, sé lo piratri politk, pirataz zidé, pirataz prozé lé zot. Lo PCR, ki fèt tanto, son swantyém anivérsèr, i koné kékshoz.
Bin wi. Pandan dé zané, zadvérsèr PCR, lakiz kominis tout kalité d’zafèr. Mi koné pa kosa zot lapa invanté pou aséy touf ali. Lé initil, mi sar grinn isi, lo shaplé. Mé minm tan, zot té arkoné kominis néna bonpé dann koko, bonpé gayar zidé, kozman i tiynbo dobout, lo biyn fondé son prozé, ék lo bann solisyon k’li propoz pou nout péi. E zot, zot napwin ariyn. Rézilta, ébin tout lo bann la désid konport azot inpé an pirat, an pirat politik. Zot la, kopyé, zot la piyé, konm si ariyn nété, lo travay, lo zidé, lo zanaliz Paul Vergès ék lo PCR.
Mé o final, lo PCR la zamé tiynbo rankinaz pou sa. kontrèr li lé fyèr k’lé zot la popilariz sonn bann zidé. Sa i armont la prév lo zistés d’son konba. Parlfèt, lo bann piyèr, san réfléshi, i rann in gran lomaz la Parti Kominis, é sé tan myé pou la Rényon. S’étin limans viktwar pou lo PCR . Sét’in kado, napwin d’pri. Té falé mi rapél sa, lokasyon son swasantan.
Pol
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
Nou la di lotro-zour : Tikarl-la in marmay la teknik, Tikok : in marmay lé plis poèt-poèt ! Sa lé bon, mé soman, l’inn konm lot i pé fé gingn aou (…)
Mézami fitintan lo mo « dékonèr » lété konm i di in galissism pars li té pliss in mo la lang franssèz popilèr la rante an missouk dan la lang (…)
Les 132 régions européennes de la coalition "EUregions4cohesion" rencontrent les vice-présidents exécutifs de la Commission Européenne, Raffaele (…)
C’est avec stupéfaction et colère que nous découvrons la volonté du gouvernement de faire des économies sur la prise en charge des affections de (…)
Le 16 juin 2025, le Tribunal administratif de Paris a suspendu en référé l’arrêté du 26 février 2025 ordonnant le blocage de 17 sites (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
Dans les départements d’outre-mer, près d’une femme sur deux qui devient mère ne vit pas en couple, configuration familiale bien plus fréquente (…)
Mézami, mon bann dalon, mi panss zot i rapèl la mortalité, laba dann Moris, lo gran kiltirèl épi politik Dev Virashwamy ; li lé mor na pwin lontan (…)
La dette française atteint 114% du PIB au premier trimestre, soit près de 48.800 euros par Français. De fait, des crédits initialement prévus « ne (…)
Dan noute kiltir popilèr néna bonpé kozman pou dir sa la éspass dann tan lontan… Mi koné pa pou koué, mé mwin néna dan l’idé k’ni viv in pé an (…)