À Saint-Denis, la solidarité face à une misère qui s’aggrave 80 ans après la fin du statut colonial
3 août, parDistribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
13 mé 2019, sanm

Mi kraw nout tout kan té marmay, laprann inpé lékol zistwar la « piratri ». Dann mon tan amwin, marmay té oki d’télé zot kaz, inpé navé minm pa innti morso tranzistor. Alor zistwar piratri, brigan dé mér, té fé kart zoréy, é karki lo zyé. Pou rapél, la piratri sé in kalité banditism an mér par bann marin. Zot métyé, sé d’piyé, d’volé tout sak zot i trouv d’si zot rout, non sélman an mér, mé osi dann vilaz d’si la kot. Sa i ékzis dopi lantikité. Mé kontrérman pétèt sak nou kraw, so métod brigandaz la pa disparèt. Li lé ankor daktyalité inpé partou, mé an pli modern, minm dann zonn loséan indiyn.
So lintrodiksyon, sé pou amén a mwin di, an fin d’kont, pirat, néna sinkant kalité. Anplis pirat la mér, nou lé déza tandi parlé, pirat la rout’, pirat dé lèr, pirat zinformatik, pirat sési, pirat séla. Mé, néna osi in not kalité piratri, i éspas sank lo moun i rann azot kont, sirtou isi la Rényon, sé lo piratri politk, pirataz zidé, pirataz prozé lé zot. Lo PCR, ki fèt tanto, son swantyém anivérsèr, i koné kékshoz.
Bin wi. Pandan dé zané, zadvérsèr PCR, lakiz kominis tout kalité d’zafèr. Mi koné pa kosa zot lapa invanté pou aséy touf ali. Lé initil, mi sar grinn isi, lo shaplé. Mé minm tan, zot té arkoné kominis néna bonpé dann koko, bonpé gayar zidé, kozman i tiynbo dobout, lo biyn fondé son prozé, ék lo bann solisyon k’li propoz pou nout péi. E zot, zot napwin ariyn. Rézilta, ébin tout lo bann la désid konport azot inpé an pirat, an pirat politik. Zot la, kopyé, zot la piyé, konm si ariyn nété, lo travay, lo zidé, lo zanaliz Paul Vergès ék lo PCR.
Mé o final, lo PCR la zamé tiynbo rankinaz pou sa. kontrèr li lé fyèr k’lé zot la popilariz sonn bann zidé. Sa i armont la prév lo zistés d’son konba. Parlfèt, lo bann piyèr, san réfléshi, i rann in gran lomaz la Parti Kominis, é sé tan myé pou la Rényon. S’étin limans viktwar pou lo PCR . Sét’in kado, napwin d’pri. Té falé mi rapél sa, lokasyon son swasantan.
Pol
Distribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
In kozman pou la rout
Les taux d’intérêt français dépassent 4 % : moins d’argent de la France pour La Réunion
Parc éolien Ummbila Emoyeni en Afrique du Sud
Produire de l’électricité grâce à la rencontre de l’eau douce et de l’eau de mer
Appel des Amis des marins
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Combattre les causes du chômage de masse