Face à l’impasse, l’urgence d’une Conférence territoriale élargie pour construire l’avenir de La Réunion
5 août, parPlus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres
7 avril 2014, sanm

Zordi, mi artourn in pé an aryèr par raport laktyalité. Mi arvir dsi lo nouvo gouvèrnman La Frans. Kosa mi pé di dsi in n’afèr konmsa ? Pa gran shoz pars si i shanj pa la politik, mi oi pa tro koué k’i ansèrv shanjman gouvèrnman. Moin la fine dir Hollande la mète son dé pyé dann soulyé Sarkozy, donk bann ti-kolon na poin gran shoz pou atann do méyèr. Mi pans m’a arparl de sa kant mèm san tardé, mé zordi mi vé anparl in gran polémik : Pou kosa na poin i moun La Rényon dann gouvèrnman-la ? In minis bann z’outré-mèr par égzanp ?
Mi oi pa tro l’intéré, pars i di bien bann z’outre-mèr é shakinn bann téritoir na son partikilarité : problèm La Rényon, la pa lo mèm ké sak Nouvèl-kalédoni, pa lo mèm ké sèt Sin-Pyèr épi Mikélon étsétéra, étsétéra la ké lo ra..Akoz lo lansien minis Lurel té i konpran pa arien dann problèm La Rényon pars sirman li téi pans tout sityasion lé konm sète La Gouadloup. Si i nonm in rényoné konm minis bann z’outre-mèr, mi pans li koprann ar pa arien dann problèm lé z’ot péi l’outre-mèr. L’èr la, mi oi pa pou kosa va fé in n’afèr konmsa... Nout vré problèm, anou bann péi l’outre-mèr sé ké na poin in gouvèrnman dopi kék z’ané i konsidèr sityasion shak péi l’outre-mèr konm prioritèr. Kosa noré fali ? In minis pou shak péi l’outre-mèr ? Sa lé pa posib konm zot i koné... Poitan i fo in moun rokoni pou koz pou La Rényon konm son priorité, konm mi pans i fo in moun pou koz pou shak péi l’outre-mèr- solman shakinn i rogard l’èr dsi son montr. Pa in préfé ! Roprézantan lo gouvèrnman La Frans. Pa in prézidan, kisoi konsèy réjyonal, kisoi konsèy zénéral, kisoi in koléktivité, kisoi in mèr, avèk in bann pouvoir partazé an shikète rant plizyèr moun, plizyèr l’institisyon, si tèlman k’ pèrsone i koné pi ki k’i fé koué, ki k’lé résponsab de koué... Ala pou kosa mi pans pa arien dsi lo batay kok in pé la fé dsi in minis rényoné,ou sinon pa rényoné.
Tan k’à lo nouvo minis, li va fé konm l’ansien épi l’ot ansien téi apèl madam Panchard. li va kontinyé la politik l’intégrasyon la transform La Rényon an bato fou. Lo sèl rol téi pé donn ali sé tourn lo do avèk la politik l’intégrasyon mète anlèr in sort plan Marshal pou shak péi l’outre-mèr an rolasion, sanm pou moin, avèk in l’asanblé résponsab, épi son gouvèrnman rokoni par lo pèp. lo rèst sé kozé pou pa fé sèsh la boush par l’intèryèr, sé koz la boush rouvèr, sansa konm bann morisien i di :"Pou pa la boush pi !"
Justin
NB Moin la bien antann kozman Paul Vergès té i di ,akoz pa in pèrsonalité "nasyonal" konm minis bann z’outre-mèr. Lé inportan sak li di, mé a kondisyon k’i dévir lo do avèk sak i fé isi dopi in bon koup de tan, dévir lo do avèk la politik l’intégrasyon- la politik néo-kolonyal par l’fète.Lo réstan, moin la fine di an-o la sak mi anpans.
Plus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres
Mézami souvan défoi kan mwin lé an parmi l’moune mi poz amwin késtyon. Mi domann amwin si mi rapèl koman lo moune lété néna in bonpé d’tan. Mi (…)
In kozman pou la rout
L’île-fracture : l’aménagement en question (2/5)
Utilisons nos atouts pour faire baisser les prix et diminuer notre dépendance
Plus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres Face à l’impasse, l’urgence d’une Conférence territoriale élargie (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Combattre les causes du chômage de masse
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Accélération de la crise du système néocolonial