
Une nouvelle prison au Port : une hérésie !
3 juillet, parUne information récente communiquée par le ministre de la Justice Gérald Darmanin concerne la création de nouvelles prisons sur l’ensemble du (…)
In zistoir pou rakont dsi galé
5 out 2020, sanm
Dèrnyé foi-samdi promyé aout si mi tronp pa - nou la vi koman Ronar l’amenn tout in famiy pèdri pou lo ségnèr an dizan : « Sé mon mètr, lo Marki dé Karaba, la anvoye bann pèrdri-la an kado ». Lo ségnèr la di romèrsyé bien out mètr pou lo kado. Aprésa lo ségnèr la kado plizyèr pyèss l’or pou lo mètr épi la fé pinn lo kat pate Ronar avèk la poud lo vré l’or. Mé lo zistoir la pankor fini. Atann la suit zot va oir.
L’avé inn foi pou inn bone foi, mésyé lo foi, la manz son foi èk in grinnsèl.
Astèr Ronar i sort fyèr dann shomin, kontan lo kado la fé ali, épi la fé son mètr, mésyé lo Marki dé Karaba. Li sava vite la kaz son mètr épi li amenn lo pyèss l’or moin la anparl azot an-o la. Lo marmaye kontan, i dmann mèm pa ronar ousa i sort tout kado li l’améné. Mé oila, kan li ariv koté pyé sriz son mètr, li trouv in famiy lyèv. Lo shèf la tribi i di avèk li : « Ronar, nou osi ni yèmré an avoir la pate épi la ké pènn an pousyèr d’l’or, lo vré l’or ; »… Ronar i di avèk zot : « Mi gingn done azot sa, moin osi, vien avèk moin dann shato é moin lé sir zot va arsort avèk la ké é lo kat pate pinn. ». Tout lyèv i suiv Ronar épi i sava lo shato. An shomin, plizyèr lyèv i vien galman grosi la bann é oila tout i rant dann shato. Dirèk dann la kuizine é bann kuizinyé i tyé lo bann lyèv. Lo ségnèr i vyin oir épi i di : « Di pa moin sa ankor in kado lo Marki dé Karaba ! ». Ronar i réponn : « Ou la bien kozé Monségnèr, sa in kado mon mètr. Li la plin lyèv dann son garène laba. ».
Lo ségnèr i rékonpans Ronar, i rékonpans son mètr épi li di : « Moin la bézoin oir out mètr. Sito li va gingn pass oir amoin, li sar lo bienvéni. »… Ronar i sar vite rozoinn lo marmaye épi li di : « Lo ségnèr i vé rankont aou ! vien avèk moin, mé antansyon, fé tout sak m’a dir aou é out fortine sar fète-fète é fourni. »
Kriké ! kraké ! Kriké Mésyé ! Kraké Madam !
Lo marmaye i mète son linz dsi li épi lo zanimo i amenn ali, pa tro loin lo shato, landroi néna in gran l’étan. Arivé-la, Ronar i di lo marmye : « Tir out linz, kashyète sou in rosh épi sote dann lo. ». Lo marmaye i fé konm lo zanimo la di ali é Ronar i mète a kriyé : « O sokour, o sokour, bann brigan l’a tak mon mètr épi la zète ali touni dann l’étan.O sokour ! »
Lo ségnèr i antan bann kri épi li rokoné la voi Ronar. Li anvoye sa troup pou tir lo marmaye dann lo. Aprésa i abiye lo marmaye konm in prins, i mète ali dann kalèsh épi i komans fé lo tour lé zanviron.
Zistoir la pankor fini mé sizyèm morso la fini. Apré nou va oir la suite.
Une information récente communiquée par le ministre de la Justice Gérald Darmanin concerne la création de nouvelles prisons sur l’ensemble du (…)
Alors que Mayotte subit un enchevêtrement de crises - pauvreté structurelle, dégradation des services publics, conséquences dramatiques du cyclone (…)
La FSU Emploi Réunion tient à rappeler que la mise en œuvre des programmes de transformation de France Travail, issus de la loi Plein Emploi, ne (…)
Mézami, zot i rapèl lo mo kazou ? Mi anparl pa bann vyé roshé konm mwin mé la zénérassion d’apré. Si mi di kazou, kossa zot i oi dann zot (…)
Une délégation du "Collectif des usagers de la ligne Réunion - Comores" a été reçue le 2 juillet à la Région, à la demande de la Présidente (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
Mézami, mon bann dalon, mi panss zot i rapèl la mortalité, laba dann Moris, lo gran kiltirèl épi politik Dev Virashwamy ; li lé mor na pwin lontan (…)
Dan noute kiltir popilèr néna bonpé kozman pou dir sa la éspass dann tan lontan… Mi koné pa pou koué, mé mwin néna dan l’idé k’ni viv in pé an (…)
La dette française atteint 114% du PIB au premier trimestre, soit près de 48.800 euros par Français. De fait, des crédits initialement prévus « ne (…)
En 2021, 595kg de déchets par personne sont collectés à La Réunion, soit davantage que dans l’Hexagone (548 kg/pers.). La Réunion se situe au 29e (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)