
Turbulence à la Mairie de Saint-André
5 juillet, parAprès les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
16 févrié 2019, sanm
Zordi samdi é moin l’apré kalkil in zistoir pou rakont azot é sirtou in zistoir i pé kaptiv zot mazinasyon volaz. Bien antandi lo zistoir i komans par :
L’avé inn foi, pou inn bone foi, mésyé lo foi, la manz son foi avèk in grinnsèl.
Mi pans zistoir-la la spass dann in péi éropéin, mé o fon mi koné pa arien, pars sa i pé spass in bonpé plas. Mi pans i pé mèm spass Piton Boidnèf Sin-Dni, dann tan moin lété marmay é moin té i yèm batifol dann la foré, pou rode gouyav, kol papiyon, agard bann gran tir ni gèp épi fé inn-dé vant gouyav, gouyavyé, janblon é frèz dolo épi ramass in bouké zazalé épi kamékya pou fé pardone amoiin mon bate karé san pèrmisyon… Mé i pé spass avan dann in tan moin lété pa la, i pé mèm spass apré dann in tan moin sar pi la, pars konm i di moin lé pa fé pou rèss la pou lo grin.
Kriké ! Kraké ! Kriké mésyé ! Kraké madam !
Donk dann tan-la, l’avé in moun téi fé kriy ali Ti-zonm. Pa pars li té pti, mé mi sipoz pars li la grandi dsi l’k tar. Li té pa in kass papaye san golète, mé li l’avé inn bone grandèr. Anfin Tizonm lété in pé tout zafèr : in pé brakonyé, in pé plantèr patate, in pé kolèr d’gèp, défoi mèm in pé shapardèr dann bann grann kour li téi antrotien pou bann blan. Ki bate di bèr lish son doi é Tizonm anplis ké aprop lo bann kour téi trouv in pé son profi ladan. Avèk sa, konm li lété étan marmaye zanfann kèr, li l’avé gard l’abitid frékant légliz épi la kire, pou rann in sèrvis d’isi d’laba lo bann pèr kan zot té ariv dann la paroiss.
Donk in zour Tizonm la poz gob épi li la trap troi pèrdri rouj inn bone grosèr, karéman shakinn té i fé konm in jenn poul… Mi pans zordi na pi zoizo konmsa… An touléka landroi mi rèss é sirtou dann la baz Piton Boi d’Nèf pars demoun la fine détrui in pé tro koméla. Li l’amenn sa avèk son madam é èl lété bien fyèr, mi jur azot. Lo madam la di toutsuit :
« Zistoman, néna in nouvo pèr i sort arivé dann nout l’androi, pass in kou l’égliz épi di ali vyen fèr avèk nou vi ké l’Bondyé la done anou la shans trap in zibyé konmsa zordi. »
Donk Tizonm la pass légliz é la di lo pèr sak son madam l’avé di, de dir. Lo père la di li va vnir é Tizonm kontan la parti di sa dann zorèye son madam.
Kriké ! Kraké ! Kriké Mésyé ! Kraké Madam !
Lo madam té kontan galman pars akèye in pèr té in onèr rosoir in prète shé soi é ankor plis pou in ropa avèk in zibyé shoizi konm moin la di azot an-o la. Lo madam la di son mari done ali in kou d’min pou aprète la kaz pou lo ropa. Lé vré li la grongn-grongn in pé mé boudikont li la fé sak lo madam la di. L’avé travaye pou fèr mé lo boug épi son madam la fé sa an vitèss é madam Tizonm la komans prépar la manjaye. La klé la dan sé lo troi pèrdri : inn pou lo pèr, inn pou lo madam épi inn po Tizonm. Mi koné pa si zot la fine manz pèrdri, moin non, mé d’apré sak i paré sé in bone vyann karéman sipèryèr la vyann tourtrèl, ko nm sipèryèr sète in pijon-ramyé demoun i apèl tourtrèl malgash.
Zistoir la pankor fini-morso niméro é sar pou proshène foi.
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
L’ancien chef de la diplomatie européenne a déclara qu’« en un mois, 550 Palestiniens affamés ont été tués par des mercenaires américains ». Une (…)
Après l’opération militaire d’Israël « Rising Lion » (« Lion dressé ») contre l’Iran dans la nuit du jeudi 12 au vendredi 13 juin 2025, et celle (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)