Lo viv ansanm rényoné : kèl viv ansanm ?

17 mé 2018, sanm Justin

Néna kékshoz I paré lo mond antyé lé zalou par rapor anou : sé sak I apèl lo viv ansanm rényoné. An gro, sa I vé dir, nout tout I viv ansanm konm shoushoute avèk la morü, pèrsone I anvé d’pèrsone, é nout tout lé bien lé z’inn avèk lé z’ot. Sof, ké si ni suiv listoir nout péi dopi nout pèploman la komansé ziska zordi nou lé forsé oir sa otroman.

Lésklavaz la aboli l’ané 1848 solman é zot I koné bien lésklavaz létout sof in period bien viv ansanm. In pé va di lésklavaz shé nou té moin dir ké dann bann z’Antiy sansa dann l’amérik mé si ni suiv in pé nout listoir lésklavaz do pré nou lé blijé konstat sa lété pa konm désèrtin I di. Solman néna in manyèr pou fé prann anou po d’shanm pou pla kouvèr sirtou si I anparl pa, sirtou kan ou I amontr pa sa dann lékol… si tèlman lésklavaz la mank disparète dann lo pasé nout péi.

Apré lésklavaz la vni l’angazis. Pa in lésklavaz bis, mé kant mèm in tan lété dir é bann zistorien rényoné I anparl de sa I oi pa sa konm lo paradi dsi la tèr. Z’angazé malgash, afrikin, z’indien égal a égal avèk la popilasyon zénéral isi La Rényon ? Biensir si I anparl pa konm I fo an agardan lé shoz konm zot lété dsi in period plis santan ou I pé mèm rogrète lo tan lontan mé kosa I ansèrv kash la vérité pou dégiz ali ?

Momandoné nou la trouv la départmantalizasyon konm nout plansh salu é mèm si èl la mète lo tan pou son l’aplikasyon ni pé dir la éfas in pé tout bann wati-watia dann nout popilasyon… Mé ni sava pass an pèrt é profil lo tan la diktatir isi La Rényon : lo tan la frode éléktoral, lo tan bann zanfan La Kreuz, lo tan bann z’avortman forsé, lo tan Bumidom, lo tan l’éskominikasyon tout sak té i vote pou parti kominis. Donk alon obliy tout sak i fé pa plézir anou, tout kritik ni pé fèr dsi in sosyété a dé vitèss omoins é l’èrla nou va gingn vant nout viv ansanm.

Antansyon, mi di pa na poin l’androi dsi la tèr lé pli disfisl pou viv par raport isi. Moin lé kontan avèk la tolérans rolizièz. Moin lé kontan kan i mète nout kultur popilèr anlèr. Moin lé kontan oir lo rasism diminyé in pé-mé moin lé sir si moin lété maoré mi kozré pa konmsa zordi ankor… an touléka, sak moin lé sir sé k’néna in bann gro niyaz noir I ménas nout soidizan viv ansanm. A komansé nout kriz ékonomik I an fini pi, épi bann z’inégalité ékonomik, épi lo réjime néokolonyal ni viv dodan, épi ankor in kantité l’anspèk gouvèrnman i gingn pa tiré é li la anpèsh anou tiré par nou mèm an konplisité avèk bann profitèr é dé foi mèm bann viktime.
Lo Viv ansanm rényoné ? Kroir sa èk pèr noèl sé in pé topète morète.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus