
Sept prix Nobel d’économie exhortent la France à adopter un impôt sur les ultrariches
10 juilletSept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
23 zwin 2018, sanm
Dann zistoir-la bann zanimo l’apré rode dolo pars zot lé an mank. Zot i adress azot avèk Bondyé. Mé lo dé promyé l’anbasadèr. Shoval avèk bèf i ramenn pa arienn bien. Donk so kou isi, lo roi bann zanimo la anvoye tortu.
L’avé inn foi, pou inn bone foi, mésyé lo foi la manz son foi èk in grinnsèl.
Tortu i mète an rout. Kokolok lok, kokolok lok. Mon dyé ségnèr i fo oir konm li marsh dousman. Li marsh ti dousman mé li avans kant mèm. Momandoné li ariv dovan la port la kaz Bondyé. Li kongn dsi la port.
Kotok. Kotok. Kotok.
Bondyé i rouvèr la port épi li domann. « Ouk l’ariv azot ankor... » Tortu i di. « Skiz amoin Gran Bondyé, mé out pèp zanimo l’apré mor avèk la soif. Sé pou sa lo Roi l’anvoye amoin pou dmann aou in tik-tak pou nou gingn dolo.. »
- « Kosa. Ankor. »Bondyé i di. « Moin la fini dir sa Shoval avèk Bèf é ou I vien domann amoin ankor lo mèm zafèr. »
Bondyé lé rousté, mé Tortu i rès dovan li san bouzé si tèlman lo kèr Bondyé i sède é li fini par dir. « Rotourn dsi la tèr épi di out Roi, i fo fouy in trou dsou in gro pyé kalandiyak é la ou lé sir zot va gingn dolo... » Apré sa li asplik. « Kalandiyak sé l’arb voiyajèr... »
Tortu i pèrd pal o tan, li arpik an dsandan é pou li pa obliy lo mo, li ropète, ropète, ropète mèm… Kalandiyak. Kalandiyak. Kalandiyak.. Yak. Kalandiyak... Torti i sava vite. An touléka, vite pou in tortu. Kalandiyak. Kalandiyak. Kalandiyak...
Kriké Mésyé. Kraké madam. La klé dann mon posh. La taye dann out sak.
Momandoné, dann in viraj, li kroiz in pyé zèrb bien gra, bien tann, i donn flèr blé. Lo zèrb i fésign ali. « Vien. Vien manj amoin. Sar pa in pèrt tan, zis dé minit d’aré mé ou i rogrèt ar pa... » Tortu i arète pa li, li kontinyé son shomin. « Kalandiyak. Kalandiyak... ».
Ala li ariv dann roiyome zanimo. Bann zanimo i ropèr ali toutsuit é tout la bann i kriy. Inn i di l’ot, i di l’ot « Tortu l’arivé... LoRoi, an pèrsone i vien pou akèye aèl… alor, li di, koman i fé pou gingn dolo. Koman i fé... Tortu i fé pou répons. « Mon bon Roi, d’apré sak bondyé la di amoin, i fo fouy in trou, dizon in pui, koté gro pyé kalandiyak-l’arb voiyajèr ».
Lo roi i donn lé zord, é dé gabyé kosto i mète a fouyé. Zot i fouy pa lontan é momandoné, dolo i ariv an gro bouyon. In n’éstan é néna in gran basin lo bien fré, bien prop, bien pir. Tout zanimo i bate la min… Bravo tortu, ou la nyabou amenn dolo pou nou. Mèm shoval avèk bèf i aplodi san dir koman l’ariv azot lo bétiz zot la fé. Arien. La gingn dolo, sé tout sak i fo.
Tout lé kontan, lo mankmann lo lé déyèr zot astèr. La vi i arkomans ésé tout sak i kont. Mé lo zistoir lé pa fini pars éstèr sé lyèv i rant dan la dans.
La pankor fini-katriyèm morso pou tanto
Sept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
Le Parti communiste Chinois (PCC) est né le 23 juillet 1921, à Shanghai, dans la partie colonisée par la France. Le 1er octobre 1949, Mao proclame (…)
Mézami, si mi di azot La Rényon i repoz dsi in volkan, zot va dir amwin, kan mi di sa, dizon mwin la pa di arien. Si mi di demoune lé pa kontan, (…)
En 2019, les émissions de gaz à effet de serre générées sur place à La Réunion, que ce soit par les activités économiques ou les logements et (…)
Mézami, médam zé méssyé,néna dé shoz mi yèm bien dann la tradissyon kréol ;Sé bann kozman i marke la solidarité dann noute sossyété. Zot i koné lo (…)
Les catastrophes climatiques pourraient coûter jusqu’à 5% du PIB de la zone euro d’ici 2030, selon la Banque Centrale Européenne, qui pour (…)
La conférence historique sur le financement du développement à Séville s’est conclue avec un sentiment renouvelé de détermination et un accent mis (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
L’État proposerait une transition sur 15 à 20 ans avec, in fine, une consultation sur un ou plusieurs modèles, selon un participant au discours (…)