Quand le communisme chinois séduit l’Américain
13 juin, parLe monde a changé
21 zwiyé 2018, sanm

Shoval laté volontèr pou gardienn lo, mé li la pa gingn amenn son misyon ziska lo bout : arète lo koupab i sali dolo dann basin. Bèf la sèye son tour mé li galman li la pa gingn trap son bi. An dézèspoir lo roi i domann tortu gardien lo basinn lo. Tortu i di oui. Li sava koté lo basin, li fé pass la kol fort dsi son karapas épi li rant dann lo. Li bouz pi ! Lyèv i ariv avèk in gran morso kann mapou é li rogard lé z’alan é lé pasan. Pèrsone ! Poin pèrsone ditou. Lo basin lé a li !
L’avé inn foi, mésyé lo foi, la manz son foi èk in grinnsèl.
Kosa lyèv i oi ? Kosa, In bèl alé dann basinn-lo é anplis in bèl galé luizan vèye pa koman. Lyèv i pran la pant lisote in kou, pou alé pik in tète dann lo. Lyèv i fé involtaz baya, li poz son dé pate déyèr dsi la kok tortu.
Bondyé ségnèr, kosa k’i ariv, Lyèv i arès kolé dsi la kok tortu. Avèk la raz li flank in kou d’son pate dovan : son pate i arès kolé. Li flank in kou d’déyèr : son déyèr i rès kolé. Li flank in kou d’tète ; son tète i arèss kolé. Li sèye bouz-bouz ankor in pé mé initil. Konm shanté mardi gra téi di : sote koman ti vé koko, toué lé pri dan la min korbo !
Lyèv lé pri, tortu i sort kokolok-kolok dann basin é lu mète an rout pou alé rann kont o roi. Mé bann zanimo i komans konète. Zot i form la è. Zot i kriye apré lyèv, zot i bate la min pou tortui. Lé près konm kan i fé in kours vélo. Tortu i marsh mèm avèk lo lyèv bloké dsi si son kok.
Kriké Mésyé ! Kraké madam ! La klé dann mon posh , la taye dann out sak !
Lo roi bann zanimo lé kontan vèye pa. Li félisite Tortu ! Li réprimann lyèv. Tout bann zanimo i kriye : « Fou sa la zol ! fou sa la zol ! », « tyé sa don ! Tyé sa don ! ». Lyèv i bouz pi mé dann son fonnkèr li pans : « Si mi sort la zot va konète mon poi. Néna in zour i apèl domin ! » ;
Lo roi i donn lé zord pou k’i mète lyèv o kasho. Aprésa li domann : « Kisa i gardien lo prizonyé ? ». Shoval lé volontèr, bèf lé volontèr ! Tortu l é volontèr ! Lo roi i di :
« Shoval ou va gardien lo prizonyé ! »
Shoval lé dakor pou gardien lo prizonyé. D’apré sak i di. Li di :
« Mon roi, vi k’ou i done amoin out konfyans, sé moin va vèye lo prizonyé. »
« Kriké ! Kraké ! Koton mayi i koul ! Rosh i flote ! »
La pankor fini-somenn proshènn sétyèm morso
Le monde a changé
Mézami dopi in boute tan mi parl la mizèr dann nout péi é pou kossa mi kroi pa kan v’ariv l’ané 2030 nou sar fini konbate so gran fléo i pèz dsi n (…)
In kozman pou la rout
Conclusion des négociations entre l’Union européenne et les pays voisins de La Réunion
Jusqu’à quand les territoires de l’océan Indien devront-ils se contenter d’ajustements à la marge alors que les secousses de la polycrise mondiale (…)
APE UE-Afoa : Après la clôture des négociations entre l’UE et les pays voisins
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture