Quand le communisme chinois séduit l’Américain
13 juin, parLe monde a changé
14 janvier 2019, par

Madégaskar néna in nouvo prézidan la répiblik, li apèl Andry RAJOELINE :in jenn bononm mé déza in vyé routyé la politik malgash. Demoun so n péi i apèl ali TGv pars li la fine fé sakré parkour dann la politik son péi. Mi sava pa rakont bann léktèrnout zoinal shomin li la fine fé mé tout sak lé intérésé i pé trouv sa si zot i vé dsi l’internet.
Astèr si mi mète amoin la plas in sitoiyin malgash,sanm pou moin li pé an avoir asé oir son péi apré pyétiné sir plas konm li pyétine dopi in bon koup do tan.Mi pans lo sitoiyin malgash i pé dir : lé tan lékonomi son péi i dévlop pou vréman.. Pars si pou li, son péi néna in bon potansyèl pou dévlopé é si li dévlop pa sé pars néna in bonpé lanspèk i anpèsh ali dévlopé konm dann in bonpé péi an difikité d’dévlopman.
Sète foi isi an tn k’rényoné si ni poz anou késtyon dsi nout fitir é dsi lo fitir bann péi nout réjyon.Si ni pans sé dann l’oséan indien ni doi instal nout prop dévlopman ni pé pa di nou va fé sa san Madégaskar :In gran péi dsi lo poinnvizé d’son zéografi, in péi nora dann mons sinkant z’ané ziska Sinkant milyon d’moun,in péi rish dann son potansyalité, in gran péi dsi lo poinnvi d’son kiltir.Donk ni doi pans, nou rényoné, nout l’avnir ni doi fé ali avèk Madagaskar.Néna moiyin pou in bon kopérasyon rant zot épi nou.
Astèr si ni port antansyon bann péi néna konm nou in vokasyon pou fé ansanm l’indyanoséani kisoi La Répiblik Moris, kisoi bannzil komor, kisoi bannzil Sésèl, ni pé pa di nout l’avnir bann péi épi bann réjyon sid-ouès loséan indien n i pé fé sa san Madégaskar.Kansréti pou tourn lo do avèk lo néokomonyalis dan out landroi.
In n’ot késtyon inportan pou moin : kosa Madégascar, son tour i pans dsi l’avnir ansanm avèk nou ?Sèryèzman mi koné néna dé shoz pou zot roprosh anou « koloni kolonizatris » sirtou pa raport La frans é sirman dé shoz pou désèrtin rényoné roprosh azot.Donk mon késtyon :koman ni fé po fé i bon kopérasyon rantre nou dan la pé é dann lo dévlopman ?
In l’intéré komin ?Tout in kantité késtyon ni doi réponn konm ki fo nou, épi zot épi lé zot an mèm tan i doi réponn galman..Pars si néna in n’afèr lé klèr sé ké ni vé pa zète bann péstiféré loséan indien, é ni vé pa non pli fé konmsi nout nout bann voizin frèr sèr lé kon sidéré konm péstiféré.
Justin
Le monde a changé
Mézami dopi in boute tan mi parl la mizèr dann nout péi é pou kossa mi kroi pa kan v’ariv l’ané 2030 nou sar fini konbate so gran fléo i pèz dsi n (…)
In kozman pou la rout
Conclusion des négociations entre l’Union européenne et les pays voisins de La Réunion
Jusqu’à quand les territoires de l’océan Indien devront-ils se contenter d’ajustements à la marge alors que les secousses de la polycrise mondiale (…)
APE UE-Afoa : Après la clôture des négociations entre l’UE et les pays voisins
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture