
Mal-do-mèr dann sarèt
28 juin, parLo zour la pokor kléré, Zan-Lik, Mariz é sirtou Tikok la fine lévé, mèt azot paré. Madanm Biganbé i tir zot manzé-sofé, i donn azot, zot i manz. (…)
7 octob 2020, sanm
Yèr matin moin la ékoute bann radyo é binsir zot téi anparl bonpé Madégaskar. Dizon téi di tout épi lo kontrèr d’tout, mé sa lé normal pou in péi gran konm Madégaskar, gran pou son sipèrfisi-La France+La Belgik réinis - gran par son popilasyon : 25 milyon dmoun a popré sète ané. Anplis néna la késtyonn lang, épi biensir néna la késtyonn kiltir ké nou kréol rényoné ni métriz pa. I fo pa ni obliy lo lizolman kiltirèl rant nou épi Madégaskar dopi in kantité d’zané.
Bonpé d’moun la pass kou d’fil pou dir koman zot i oi Madégaskar, mé dizon shakin la parl son madégaskar ali : in pé i koné solman Nosibé, in pé i koné Diégo, d’ot la kapital Tana, d’ot ankor Tamatav l’ansien nom pou Taomazina. In pé i koné lo sid, l’antandrouye. D’ot i koné l’il Sint Marie… Mi arète la pars zot i konpran bien sof pou trépé d’moun pou konète Madégaskar, son pèp, son bann kiltir, son bann problèm la pa in n’afèr fasil pou fé.
L’èrla, in pé i di : « La mizèr-la, i fo oir ankor si lé vré ! ».d’ot i di sé bann zétranzé k’i bénéfisyé tout rishèss lo péi néna. D’ot ankor i di sé pars bann sosyété i fé lo piyaz bann rosours lo péi. San obliyé sak anons tousa sé la fote bann politik… dizon lé konm kan i parl La Rényon. Dann tout lo bann kozman néna kant mèm in pé i di i fo ni ède nout bann frèr malgash épi n’a oir pli loin é san rode lo poikoi di koman. Pars o fon sé bann moun Madégaskar va trouv zot shomin galizé pa nou, pa bann kapitalis fransé é d’ot, pa bann kolonyalis néna ankor la min dsi lo péi-sorti par la port, zot la rant par la fénète.
Sak lé sir sé ké bann malgash i soufèr bokou dann sid par raport la soudir rant dë rékolt si tèlman difisil pou fèr. Lo prézidan la di li done ali in lané pou règ lo problèm lo Kéré avèk in pipe line pou amenn dolo, bann shomin i fo réparé, bann silo ddo ri, sorgo, manyok, patate i fo fé épi bann mézir d’irzans. Moin lé pa sir la grann mizèr bann malgasjh dann sid va fini vitman…la Sézon siklone i ariv ankor é kèl déga sa i sava fé ankor sète ané. La pandémie la pan kor fini. La moné malgash i fini
Lo zour la pokor kléré, Zan-Lik, Mariz é sirtou Tikok la fine lévé, mèt azot paré. Madanm Biganbé i tir zot manzé-sofé, i donn azot, zot i manz. (…)
Le calendrier scolaire élaboré par le Rectorat pour les 3 prochaines années est désormais connu et fait débat. Pour cause, à l’exception de (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
Le Conseil départemental a décerné, le vendredi 27 juin, les prix « Thérèse Baillif » et « Célimène » lors d’une cérémonie organisée dans (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
Mé dam zé méssyé, la sossyété,dsi la késtyonn fors néna la fors natirèl, sak wi gingn an néssan épi an grandissan korèktoman. Mwin lé sirésèrtin (…)
Le 16 juin 2025, le Tribunal administratif de Paris a suspendu en référé l’arrêté du 26 février 2025 ordonnant le blocage de 17 sites (…)
Le Président des Etats-Unis, Donald Trump a ordonné le bombardement de trois sites nucléaires en Iran, dans la nuit du 21 juin 2025. Dans une (…)
Les élus de Guadeloupe ont adopté des résolutions « sur la fusion des deux collectivités, sur les compétences et l’autonomie fiscale », le 17 juin (…)
Des manifestants, réunis le 23 juin devant les institutions européennes, ont demandé la suspension de l’accord d’association liant l’UE à Israël. (…)
L’État poursuit son engagement en faveur de la transition énergétique et de la décarbonation de l’électricité à La Réunion. À l’issue d’un appel à (…)
Normalien et énarque, chercheur en philosophie politique, Bruno Guigue est professeur invité à l’Université normale de la Chine du Sud (Canton) et (…)