Face à l’impasse, l’urgence d’une Conférence territoriale élargie pour construire l’avenir de La Réunion
5 août, parPlus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres
7 mars 2014, sanm

Mi koné pa si zot i suiv bien l’ané éskolèr. Mi koné pa si zot i koné kansa vakans é kansa lékol. Lé pa difisil pou savoir i sifi d’agard lo kalandriyé. Par l’fète mi sort rogard in kou lo kalandriyé é sak moin la vi, mi dé dir azot, la étone amoin in pé. Promyé zafèr, moin téi koné, mé lé bon rafréshi in pé la mémoir : la rantré la tonm lo vin janvyé malgré tout lo fésho ké nana, malgré la plui, malgré sézon siklone. Sa i fé majine amoin nana désèrtin, sanm pou moin, la boir pétrol.
Astèr mi suiv in pé kalandriyé é mi oi na in pti vakans i komans lo sink mars. Zis in pti ropo ! In pti ropo ? Kroi azot sa. Lo pti vakans i fini lo diznèf mars, l’èr lo tan la fine arfréshi in pé. Lé vré in koupir tazantan, sa i fo. Lé vré dopi disnèf zanvyé ziska disnèf mars, sa i fé 2 moi, donk lé bon pou in pti ropo. Dakor, mé koman bann zanfan i artrouv azot ladan. Koman ? Lé pa konpliké : bann famiy sak i gingn i fé travay zot marmay, sansa i pèy lékol o noir, é sak i gingn pa ? Lo zanfan i arèt tèlkesé. apré, parl amoin si zot i vé l’égalité dé shans. Parlé ! Mé mi antan ap zot.
Mi domann amoin si sak i vé sa, la kalkil in sinp zafèr : la kantine. Kan na lékol lo marmay i gingn omoins in ropa "ékilibré", mi éspèr an kantité sifizant, mé kan na poin lékol... kan la famiy na pi larzan pou fé komisyon, kosa k’i spas ? I manz in boushé la kaz gran-mèr, ou sinonsa in famiy ziskatan in l’asosyasion i avans in bazar. Mi koné pa si in pé i suiv amoin bien. kisa ? Sak i mank de riyin, sak na larzan an sifizans... Kèl l’égalité rant marmay ? Kan in pé lo boujaron lé plin é kan d’ot, lo vant i kriy famine konm la fourmi dann la fab La Fontaine.
Si mi di sa, sé pou atir l’atansion bann birokrat, sé pou atir latansion bann zélu, konmsa zot i obli pa la vi inposib la moityé bann marmay nout péi... Pou dir azot, i fo trouv in tik-tak pou sa.
Justin
Nb In bonpé marmay la fain, ankor zordi, tazantan dann nout péi.
Plus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres
Mézami souvan défoi kan mwin lé an parmi l’moune mi poz amwin késtyon. Mi domann amwin si mi rapèl koman lo moune lété néna in bonpé d’tan. Mi (…)
In kozman pou la rout
L’île-fracture : l’aménagement en question (2/5)
Utilisons nos atouts pour faire baisser les prix et diminuer notre dépendance
Plus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres Face à l’impasse, l’urgence d’une Conférence territoriale élargie (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Combattre les causes du chômage de masse
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Accélération de la crise du système néocolonial