
La vérité lé tétu ! i pé pa tourn ali lo do kontinyèlman !
4 juillet, parMézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Lotosifizans alimentèr, inn-dé késtyon
13 octob 2021, sanm
Mézami, m’a rakonte azot in zistoir l’ariv amwin néna pli lontan ké lontan. Dann tan-la mwin l’avé sote la mèr pou alé fé mon zétide dan la franss. Mwin téi aprande listoir avèk la zéografi é l’avé in séans travaye dirizé é bande zétidyan té fé lékspozé. Konm mwin téi sorte dann in péi tropikal lo madame assistante la trouv mwin lété lo kobaye k’i falé pou parl lagrikiltir tropikal. Azouté èk sa mon papa lété dann l’agrikiltir… Alor, koué d’myé ksa ?
Lo lékspozé la pran omoinss dé zèr d’tan pars lo lassistante téi kal amwin san zaré pou li done son zésplikassyon. I fé arien mwin té alèze mé ala ké toudinkou èl i di amwin : « Shé vou, i rape bien lo rassine pou tranpe lo rapé dann lo épi tire lamèrtime ? ». Dizon mwin la gingn konm in lipèrkite dann léstoma : rape manyok pou tire lo lamèrtime ! Issi la rényon i manz manyok san l’amèrtime é si i rape ali sé pou fé gato…
Lo madame la konm apèrsevoir son késtyon l’avé déranj amwin. El la arpoze amwin sa in n’ote fasson : « shé vou néna bien bande sol an latérite dé fère, k’i rande manyok amèr, si tèlman ké lé oblizé rapé, tranpe lo rapé dann lo épi fé séshé pou tir lo lamèrtime ».
Mwin té konm in boksèr paré pou tonb KO.
Sé la k’èl la ésplike lo moune té la, èl la parti dann in péi manyok lé amère épi in pé toksik... konm mon zyé té fine ron avèk létoneman él la « vi kroi pa mwin ? ». Biensir mwin téi kroi aèl, pars mi méprize pa la syanss, mé an mèm tan mwin té anplègn bande Lafrik avèk zot tèr latéritik té i rande manyok toksik. Pétète té pou sa bande zanfan té mèg ! Shé nou la pa konmsa é manyok mon papa téi plante-manyok nonm – anpliss d’in randman vèye pa koman, sa té bon, inkroiyab.
Mé mwin lété pi dann linivèrsité Aix-en-Provans ! Mon limazinasion té apré grinp piton Boi d’nèf, apré rode gouyavyé, assiz atèr apré manz manyok o sik sansa sèl la grèss é poiv. Bande pti nyaz an koton té apré kontourn lo Pikadan é bande pti sours té apré gazouye dann fon la ravine, toitrèl malgash té i fé rou ! rou ! rou ! é pti zoizo té i fé kikui, kikui, kikui. L’avé pi d’sol latéritik, l’avé pi d’manyok amère, issi toute té bon, issi toute té fré.
Mé toutinkou la klosh éléktrik la soné, é mwin la ropran lo kour d’mon vi. Lo madame la domande si mwin té bien. Mwin té bien ! Myé k’sa, i pé pa !
Mézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Vingt ans après la loi Handicap et au terme de six mois de mission, les rapporteurs Audrey Bélim, (Socialiste, Écologiste et Républicain – La (…)
L’État poursuit les versements d’indemnisations des aides en faveurs des exploitations agricoles sinistrées par le cyclone Garance et la (…)
Pierre Moscovici, président de la Cour des comptes a assuré que “ceux qui peuvent plus doivent contribuer davantage”, car “nos finances publiques (…)
Les discussions sur l’avenir institutionnel de la Nouvelle-Calédonie, menées sous l’égide du président, sont entrées dans le vif du sujet, le 3 (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)