
Sept prix Nobel d’économie exhortent la France à adopter un impôt sur les ultrariches
10 juilletSept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
Lotosifizans alimentèr, inn-dé késtyon
13 octob 2021, sanm
Mézami, m’a rakonte azot in zistoir l’ariv amwin néna pli lontan ké lontan. Dann tan-la mwin l’avé sote la mèr pou alé fé mon zétide dan la franss. Mwin téi aprande listoir avèk la zéografi é l’avé in séans travaye dirizé é bande zétidyan té fé lékspozé. Konm mwin téi sorte dann in péi tropikal lo madame assistante la trouv mwin lété lo kobaye k’i falé pou parl lagrikiltir tropikal. Azouté èk sa mon papa lété dann l’agrikiltir… Alor, koué d’myé ksa ?
Lo lékspozé la pran omoinss dé zèr d’tan pars lo lassistante téi kal amwin san zaré pou li done son zésplikassyon. I fé arien mwin té alèze mé ala ké toudinkou èl i di amwin : « Shé vou, i rape bien lo rassine pou tranpe lo rapé dann lo épi tire lamèrtime ? ». Dizon mwin la gingn konm in lipèrkite dann léstoma : rape manyok pou tire lo lamèrtime ! Issi la rényon i manz manyok san l’amèrtime é si i rape ali sé pou fé gato…
Lo madame la konm apèrsevoir son késtyon l’avé déranj amwin. El la arpoze amwin sa in n’ote fasson : « shé vou néna bien bande sol an latérite dé fère, k’i rande manyok amèr, si tèlman ké lé oblizé rapé, tranpe lo rapé dann lo épi fé séshé pou tir lo lamèrtime ».
Mwin té konm in boksèr paré pou tonb KO.
Sé la k’èl la ésplike lo moune té la, èl la parti dann in péi manyok lé amère épi in pé toksik... konm mon zyé té fine ron avèk létoneman él la « vi kroi pa mwin ? ». Biensir mwin téi kroi aèl, pars mi méprize pa la syanss, mé an mèm tan mwin té anplègn bande Lafrik avèk zot tèr latéritik té i rande manyok toksik. Pétète té pou sa bande zanfan té mèg ! Shé nou la pa konmsa é manyok mon papa téi plante-manyok nonm – anpliss d’in randman vèye pa koman, sa té bon, inkroiyab.
Mé mwin lété pi dann linivèrsité Aix-en-Provans ! Mon limazinasion té apré grinp piton Boi d’nèf, apré rode gouyavyé, assiz atèr apré manz manyok o sik sansa sèl la grèss é poiv. Bande pti nyaz an koton té apré kontourn lo Pikadan é bande pti sours té apré gazouye dann fon la ravine, toitrèl malgash té i fé rou ! rou ! rou ! é pti zoizo té i fé kikui, kikui, kikui. L’avé pi d’sol latéritik, l’avé pi d’manyok amère, issi toute té bon, issi toute té fré.
Mé toutinkou la klosh éléktrik la soné, é mwin la ropran lo kour d’mon vi. Lo madame la domande si mwin té bien. Mwin té bien ! Myé k’sa, i pé pa !
Sept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
Le Parti communiste Chinois (PCC) est né le 23 juillet 1921, à Shanghai, dans la partie colonisée par la France. Le 1er octobre 1949, Mao proclame (…)
Mézami, si mi di azot La Rényon i repoz dsi in volkan, zot va dir amwin, kan mi di sa, dizon mwin la pa di arien. Si mi di demoune lé pa kontan, (…)
En 2019, les émissions de gaz à effet de serre générées sur place à La Réunion, que ce soit par les activités économiques ou les logements et (…)
Mézami, médam zé méssyé,néna dé shoz mi yèm bien dann la tradissyon kréol ;Sé bann kozman i marke la solidarité dann noute sossyété. Zot i koné lo (…)
Les catastrophes climatiques pourraient coûter jusqu’à 5% du PIB de la zone euro d’ici 2030, selon la Banque Centrale Européenne, qui pour (…)
La conférence historique sur le financement du développement à Séville s’est conclue avec un sentiment renouvelé de détermination et un accent mis (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
L’État proposerait une transition sur 15 à 20 ans avec, in fine, une consultation sur un ou plusieurs modèles, selon un participant au discours (…)