Un vestige de la société esclavagiste est en train de tomber
11 juin, parCourrier des lecteurs
Lotosifizans alimentèr, inn-dé késtyon
13 octob 2021, sanm

Mézami, m’a rakonte azot in zistoir l’ariv amwin néna pli lontan ké lontan. Dann tan-la mwin l’avé sote la mèr pou alé fé mon zétide dan la franss. Mwin téi aprande listoir avèk la zéografi é l’avé in séans travaye dirizé é bande zétidyan té fé lékspozé. Konm mwin téi sorte dann in péi tropikal lo madame assistante la trouv mwin lété lo kobaye k’i falé pou parl lagrikiltir tropikal. Azouté èk sa mon papa lété dann l’agrikiltir… Alor, koué d’myé ksa ?
Lo lékspozé la pran omoinss dé zèr d’tan pars lo lassistante téi kal amwin san zaré pou li done son zésplikassyon. I fé arien mwin té alèze mé ala ké toudinkou èl i di amwin : « Shé vou, i rape bien lo rassine pou tranpe lo rapé dann lo épi tire lamèrtime ? ». Dizon mwin la gingn konm in lipèrkite dann léstoma : rape manyok pou tire lo lamèrtime ! Issi la rényon i manz manyok san l’amèrtime é si i rape ali sé pou fé gato…
Lo madame la konm apèrsevoir son késtyon l’avé déranj amwin. El la arpoze amwin sa in n’ote fasson : « shé vou néna bien bande sol an latérite dé fère, k’i rande manyok amèr, si tèlman ké lé oblizé rapé, tranpe lo rapé dann lo épi fé séshé pou tir lo lamèrtime ».
Mwin té konm in boksèr paré pou tonb KO.
Sé la k’èl la ésplike lo moune té la, èl la parti dann in péi manyok lé amère épi in pé toksik... konm mon zyé té fine ron avèk létoneman él la « vi kroi pa mwin ? ». Biensir mwin téi kroi aèl, pars mi méprize pa la syanss, mé an mèm tan mwin té anplègn bande Lafrik avèk zot tèr latéritik té i rande manyok toksik. Pétète té pou sa bande zanfan té mèg ! Shé nou la pa konmsa é manyok mon papa téi plante-manyok nonm – anpliss d’in randman vèye pa koman, sa té bon, inkroiyab.
Mé mwin lété pi dann linivèrsité Aix-en-Provans ! Mon limazinasion té apré grinp piton Boi d’nèf, apré rode gouyavyé, assiz atèr apré manz manyok o sik sansa sèl la grèss é poiv. Bande pti nyaz an koton té apré kontourn lo Pikadan é bande pti sours té apré gazouye dann fon la ravine, toitrèl malgash té i fé rou ! rou ! rou ! é pti zoizo té i fé kikui, kikui, kikui. L’avé pi d’sol latéritik, l’avé pi d’manyok amère, issi toute té bon, issi toute té fré.
Mé toutinkou la klosh éléktrik la soné, é mwin la ropran lo kour d’mon vi. Lo madame la domande si mwin té bien. Mwin té bien ! Myé k’sa, i pé pa !
Courrier des lecteurs
Mézami , néna par-la dë somenn in sèrtin prézidan zétazini la di dann in konféranss de press li lé dakor pou ashté bannzil chagos mé sa sé in (…)
In kozman pou la rout
La Réunion dans la mondialisation sans protection
La Réunion dans la mondialisation sans protection
Ouverture hier à Sainte-Suzanne
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture