À Saint-Denis, la solidarité face à une misère qui s’aggrave 80 ans après la fin du statut colonial
3 août, parDistribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
24 octobre 2019, par

Pou kosa ni sava anparl sa ?
Pars fransh vérité shak foi mi gingn lokazyon mi parl sa. Konm néna in bon lokazyon so foi isi, alor i fo pa manké. Finalman, mi pans m’arète parl sa lo zour mon lang i bat ar pi é mon tète nora dé raté épi mon kèr va tonm an pane san prévnir konm i ariv demoun kan laz lé fine in pé avansé. An atandan, ké moin lé ankor kapab mi anparl lo lang kréol rényoné é an kréol rényoné. Mi di pa lé défandi parl nout kréol dann in n’ot lang par ébzanp dann fransé mé pou moin lé konmsa, pars lé pa otroman é mi san amoin vivan kan mi fé sa.
Mi san amoin vivan an armoni avèk mon bann dalon dann mon péi.
A ! Par l’fète moin la di mi sava koz dsi nout lang pars lokazyon lé bon é lokazyon lé bon pars somenn isi sé somenn kréol é pou moin sa sé in n’afèr sèryé. Pou kosa ? Pars bann shoz sèryèz i parl sèryèzman é la lang kréol rényonèz i fé parti bann shoz-la é pou moin sa lé présyé.. Mi vé pa dir, bann moun i rode arienk fé lamizèr dann nout lang zot na tor. Zot na pa tor, provik zot i di bon z’afèr é z’afèr bien é fransh vérité l’imour kréol rényoné sa sé in n’afèr i bote amoin pou vréman. In bon kozman an kréol rényoné bien tourné sa lé valab oui ! In bon shanté dann nout lang avèk lo santiman i pé mète dodan, sa lé valab galman. In bon diskour bien aranjé, bien anvoyé sa lé pa valab d’apré zot ? si li lé réglo késtyonn vokabilèr, késtyonn gramèr, késtyonn tournir d’éstil.
Mé zami, mon bann kamarad, mon bann dalon zot lé né konm moin avèk in trézor d’lang nou la gingn an léritaz avèk bann zansien lèss pa li tonbé ; zot lé né konm moin avèk nout sansibilité kréol, lèss pa li tonbé é mèm ranfors ali si zot i yinbou. Mé akoz zot i gingnré pa ? Lé ga, nout lang sé lo promyé man ifèstasyon lo zéni nout pèp é nout pèp sé nout rasine, sé la ké ni gingn la fors pou avansé, la fors pou rèss dobout, la fors pou marsh ansanm avèk nout pèp rényoné.
Alé ! Alon kozé é alon bien kozé alon koz dann in lang ni koné. Ni rotrouv pli d’van !
Distribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
In kozman pou la rout
Les taux d’intérêt français dépassent 4 % : moins d’argent de la France pour La Réunion
Parc éolien Ummbila Emoyeni en Afrique du Sud
Produire de l’électricité grâce à la rencontre de l’eau douce et de l’eau de mer
Appel des Amis des marins
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Combattre les causes du chômage de masse