Mèrkrodi 28 oktob, zourné internasyonal bann lang épi bann kiltir kréol

26 octob 2020, sanm Justin

Mé zami dann dé zour, va tonm mèrkrodi 28 oktob. Zour-la, konm zot i koné, sé in zourné internasyonal pou bann lang épi bann kiltir kréol. D’apré zot sa lé in portan sa ? Sa i mérite in zourné internasyonal sa ? Fransh vérité oui. Pou kosa mi di sa ?

Dabor inn, konm d’ot pèp nou sé in pèp kréol é sé sa k’i fé nout fyèrté, nout orizinalité, é nout paranté avèk in bonpé pèp in pé partou dsi la tèr épi fane-fané dann loséan. Fane-fané dann loséan pars promyé débi l’ané 1981 épizapré lané 1983 in bann kréolis répité la fé lo mouman bannzil kréol.

Aprésa, la kontinyé ané pou ané fète la zourné internasyonal bannzil kréol. 1981,1983 si ni kont bien sa i fé par-la talèr karantan. Kan kékshoz, kisoi in mouvman, kisoi in l’organizasyon i dir konmsa, sa i vé dir son fondasyon lé solid, sa i vé dir li lé bien vivan, é sa i vé dir ankor li lé bien itil pou amenn anou, épi pou gardien anou dann shomin nout lidantité.

Anfèrmé ? Non ! Nou lé pa anfèrmé, mé an kontrèr nou lé rouvèr dsi lo mond konm li lé, é souvan défoi ni pé ansèrv modèl pou bann pèp pli ansien avèk anplis in fors propozisyon pou l’imanité pou fé son l’avnir. Kosa sa i vé dir pou nou bannzil kréol ?

Sa i vé dir nou néna la kapasité pou rézisté par raport bann roulo konprésèr an marsh pou assimil anou : nou la nyabou gardien nout lang épi transform ali konm nou la désidé, ranfors ali avèk lo tan. Nou la nyabou gardien nout mizik, nout kiltir popilèr, nout manyèr manzé, nout manyèr oir la vi, la mor, l’amour. In pé i di mèm nou la nyabou fasone nout filozofi : nout lamour pou in modèl la sazèss ni propoz l’imanité.

Dopi lontan mi antann nout lang i doi mor konm d’ot lang la gingn la mor. I di nou va lèss nout kiltir momandoné dann la kivète dsi lo bor d’shomin abandoné konm in bonpé la rèss dsi l’bor di shomin abandoné. Bann fo profète la tronpé nout lan é nout kiltir konm sète lé zot partizan bann zil kréol lé bien vivan é plizanpli.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus