Un vestige de la société esclavagiste est en train de tomber
11 juin, parCourrier des lecteurs
31 zwiyé 2021, sanm

Médame zé Méssyé, la sossyété mi yèmré bien zordi rakonte azot in zistoir dsi galé konm dann tan l’avé poin télé. Konm dann tan l’avé touzour inn dan la bande pou bien konète « zistoir ptizan, grandyab », « zistoir lyèv avèk torti » épi d’ote ankor konm zistoir Laramé, pass montagn.
Zot k’i lire Témoignages zot i koné de tou tan néna zistoir dann noute zoinal ; konm i anparl souvan la kiltir popilère noute péi épi nout pèp. I paré wi aprann pliss dsi in péi kan wi koné son kiltir popilère ké dsi lo ban lékol. Fransh vérité mwin la pa aprann in ta dsi mon péi kan mwin la parti lékol, é mwin la aprann pliss kan étan jenn, mwin la ékoute bande travayèr mon papa, kissoi mwin téi ansèrv azot ptite min, sansa mwin téi rèss solman pou ékoute azot épi bingn dann in bon l’èr sho lamityé kréol.
Mwin la aprann pliss- zordi mi konpran – avèk mon vyé nénène madam Baba, dann son kaze an paye apré lire bann paz katalog kolé avèk la kol poude larouroute, épi dann koin d’fé kissoi dann son kizine kissoi dann la kizine la kantine lékol. Mwin l’aprann bonpé zafèr avèk mon bande kamarade yab, litone lé o konm mwin, kan nou téi sava katéshiss, kan nou téi fé la kabane l’èr vakanss i ariv. Pou di la vérité, an famiye ossi mwin l’aprann bonpé zafèr.
Laba dann l’Afrik i di, i fo toute in vilaz pou fé lédikassion in marmaye, é mi panss sa lé vré pou vréman.
Opliss lo tan i pass, opliss mi an apèrssoi mon méyèr fon lédikasyon, mon méyèr boute la vi, sé dann mon vilaz mwin la armass ali é mi pé dir azot zordi kan mwin la kite mon vilaz lé konm in rossor la kass dan mwin. Toute in vi mwin la kour déryèr pou ratrape mon déshirir san zamé gingn ratrapé. Toute in vi mwin la kour d’in bor ziska l’ote san zamé rokol lé dë bor. Fraktir, félire, déshirir, riptir ? Mèrssi bien mon kiltir popilèr armassé dann mon vilaz... Ou lé konm in kantité kroshé, la ansèrv pou mwin ramass la konéssans la vi.
Par ou mwin la konstrui, mwin la dékonstrui mon pèrsonaltié pou rokonstruir san zamé arété, san zamé arivé, ziss an kroiyan in zour m’arivé.
Asoir mwin té i vé rakonte azot in zistoir konm téi rakonte dsi galé mé final dekonte pé s’fèr asoir té l’èr pou ropoze in pé.. assiz dsi la rosh piké.
Courrier des lecteurs
Mézami , néna par-la dë somenn in sèrtin prézidan zétazini la di dann in konféranss de press li lé dakor pou ashté bannzil chagos mé sa sé in (…)
In kozman pou la rout
La Réunion dans la mondialisation sans protection
La Réunion dans la mondialisation sans protection
Ouverture hier à Sainte-Suzanne
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture