
Mal-do-mèr dann sarèt
28 juin, parLo zour la pokor kléré, Zan-Lik, Mariz é sirtou Tikok la fine lévé, mèt azot paré. Madanm Biganbé i tir zot manzé-sofé, i donn azot, zot i manz. (…)
7 septembre 2009, par
Méssyé Préfé asiz déyèr son tab travay, l’apré fé in kalkil konpliké, li koz an kalkilan :
Mi poz zéro, mi artyin toute. Mi arzoute kat par issi, mi artir sink par-la. Mi miltipliy lo pri lésans brite la-ba Chicoutimi, avèk sète Kamshatka, épi lo pri bann trafikan déssi marshé noir. Kaloubadya dann tant-kouvèrt.
Mi tyinbo kont lindis batiman, lindis gloubiboulga dann fime Kazimir. Mi arzoute sa avèk lo nonb avogadro, dis puissans moins vinn-troi, plis si zé sé le fèr, katré-tyèr-dé-pi-’r-troi mèm si la sfèr lé an boi. Mi pran lo pri moi d’aoute mil nèf san douz, mil nèf san vinn-dé, mil nèf sa trann-dé… étsétéri,étsétéra, la ké lo ra.
Mi pran formil konpliké tèr-la. Kan moin la fini, mi sava rode la fors l’atraksyon la bav léskargo rant la tèr épi la line. Mi artrap in dézyinm fèy par raporte sète-la lé plin. Lèrla, mi arpran pou byin vérifyé. Lé séryé sa, i fo pa tronpé : mi poz zéro, mi artyin toute. Mi arzoute par issi, mi artir par-la, mi rode lo pri lésans la-ba chikoutimi.
In bèl gabyé kosto i anbar la porte, daoir tansyon Ratenon i vyin déranz son patron pou gingn lo formil pou kalkil lo pri lésans... Mé ala in boug i ariv avèk in l’anvlop dan la min, li di avèk lo gardyin : « Sa in lète lé préssé, i fo done méssyé préfé. Sa i sorte Lo Por sa-mèm-mèm, mon bann patron la SRPP la fine fé lo kalkil. La pa bézoin li kass son tète ! »
Préfé i an apèrsoi épi li vyin rode lo z’anvlop. Li di lo boug mèrsis é li di konm-de-koi, li va oir si i trouv mèm rézilta ké li. Li assir déyèr son biro, in n’éstan. Li rouv lo lanvlop, li rogarde kossa lé marké déssi. Li lé byin rokonéssan, son bann z’amiz la SRPP la fine fé lo kalkil an toboz-la pou li. Li mark lo bann shif déssi in papyé, épi li di, dann son kèr : « Lé bon pou sa-mèm, mi sar pa anbaras amoin avèk sa ! Si i fo goumanté, va goumanté, in poin é sé tou. Sak lé pa kontan, li va pran konstan ! »
Aprésa, li kalkil li l’apré fé son diskour pou son fitir dépar : « zé koni dé zans admirab. » Mé la suite i vyin pa. Li va trouv lo rèst apré. Lé pa prèssé. Méssyé Préfé i arfléshi.
Justin
Lésplikasyon inn-dé pti mo :
kaloubadya dann tant kouvèrt : marshé noir.
globiboulga : lo manzé Kazimir.
lo nonm avogadro : in z’afèr konpliké.
katré tyèr dé pi-r-troi : volime la sfèr.
mi poz zéro, mi artyin toute : koman in boug o-ki i alimante son kont la bank.
Lo zour la pokor kléré, Zan-Lik, Mariz é sirtou Tikok la fine lévé, mèt azot paré. Madanm Biganbé i tir zot manzé-sofé, i donn azot, zot i manz. (…)
Le calendrier scolaire élaboré par le Rectorat pour les 3 prochaines années est désormais connu et fait débat. Pour cause, à l’exception de (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
Le Conseil départemental a décerné, le vendredi 27 juin, les prix « Thérèse Baillif » et « Célimène » lors d’une cérémonie organisée dans (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
Mé dam zé méssyé, la sossyété,dsi la késtyonn fors néna la fors natirèl, sak wi gingn an néssan épi an grandissan korèktoman. Mwin lé sirésèrtin (…)
Le 16 juin 2025, le Tribunal administratif de Paris a suspendu en référé l’arrêté du 26 février 2025 ordonnant le blocage de 17 sites (…)
Le Président des Etats-Unis, Donald Trump a ordonné le bombardement de trois sites nucléaires en Iran, dans la nuit du 21 juin 2025. Dans une (…)
Les élus de Guadeloupe ont adopté des résolutions « sur la fusion des deux collectivités, sur les compétences et l’autonomie fiscale », le 17 juin (…)
Des manifestants, réunis le 23 juin devant les institutions européennes, ont demandé la suspension de l’accord d’association liant l’UE à Israël. (…)
L’État poursuit son engagement en faveur de la transition énergétique et de la décarbonation de l’électricité à La Réunion. À l’issue d’un appel à (…)
Normalien et énarque, chercheur en philosophie politique, Bruno Guigue est professeur invité à l’Université normale de la Chine du Sud (Canton) et (…)