
La vérité lé tétu ! i pé pa tourn ali lo do kontinyèlman !
4 juillet, parMézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
23 octob 2014, sanm
Ni san konm in sanzman d’tanpératir, solèy i pouak pli for déor, do lo i komans manké, la pli i tonm pi, mèm pa inn ti farinn, sa i fé di a mwin, gro fé sho i ariv. Mé sa ni koné, nou lé prévni, nou lé mwa d’novanm byinto, lété i rant é ni koné osi partou si la planèt lo tanpératir i goumant. Kan ni di sa, ni invant pa lo tièd, ni égzazèr pa nonpli, ni répèt sinploman sak tout domoun i di é i rosan. Firamézir i sava i fé plizanpli sho. Sak mi sar di, mi koné pa si nana a war èk lo tan, mé mi san osi konm in gro réshofman èk in pé niaz rant zot dann parti la drwat. Shakinn i ral son koté. Inn i prétan èt pli for k’lot. Zédi dérniér, prézidan la rézion la alim do fé, ou dimwin la sèyè, la amèn in pétar pou fé pété dovan la préféktir, banna i di pétar té mouyé, la pa pété, la fizé. In pé i di mèm, la pèt dan son min i prétan. Dot la suiv, é la shakinn la tir la kouvèrt si li.
Ant zot nana ralé-pousé. Sétaki i vé èt kalif i di. Mon dalon i di a mwin, li koné byin banna, famy banna. Li di a mwin zot i manz pa in grin d’sèl ansanm. Li arzout osi, sé parské nana zéléksyon lané ki vyin, é li prévwa in gro bèzman rant zot, son prédikasyon a li « banna i sar détrip linn a lot ousinonsa i sar manz lo fyèl linn a lot ». In i prétan sé li lo prézidan a vi é dikou li dwa rovni domin é lot i réponn « ti-kok mi vwin pou ou ». Inn té i vé kozé zédi dovan barashwa, mank in pé lot té i vé fé fèrm a li son také. I prétan osi inn la dégonf la rou loto lot. Banna i di, mé kosa i di pa ? Zot i wa in pé lanbians ziskatan lané i vyin.
Ek bann sosialis osi nana gro tangaz, i di shifon i bril rant zot pou zanplwa édé. Pwatan na pwin lontan, zot té byin ansanm, zot dé, té konm shoushout èk la mori. In tan té fé kou d’zié rant zot pou narg a nou. Mé lé konm sa, rod pa. Sirman I dwa èt lo tan pou vréman ki vé sa. Sanzman d’tan. Kanta nou, domin, si ni dwa shwazi ant sak i dwa okip nout péi, lès pa banna fé la pli é lo bo tan. Kont pa si sak i marsh èk lo tan, èk la linn, sak lé linatik. Osi, pèrs pa la rou pèrsonn, mé mèt pa lo frin èk la rou sokour.
Mézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Vingt ans après la loi Handicap et au terme de six mois de mission, les rapporteurs Audrey Bélim, (Socialiste, Écologiste et Républicain – La (…)
L’État poursuit les versements d’indemnisations des aides en faveurs des exploitations agricoles sinistrées par le cyclone Garance et la (…)
Pierre Moscovici, président de la Cour des comptes a assuré que “ceux qui peuvent plus doivent contribuer davantage”, car “nos finances publiques (…)
Les discussions sur l’avenir institutionnel de la Nouvelle-Calédonie, menées sous l’égide du président, sont entrées dans le vif du sujet, le 3 (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)