Crise de l’eau : alerte générale à La Réunion
6 août, par180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
24 zwiyé 2014, sanm

La di la mémwar lé sékéktiv, sétadir él i shoizi sak él i veu retenir, é el i retiin pa sak él i veu pa retenir, an kelkesort !
Mi dira pa zot ki i lé-pars moin na poin lotorizasion koz de lu, konm sa, dan in lartik, minm si lo zistin lé anonime, an prinsip ! Diréktèr Témoiniaz kab ankor èt poursuivi pou médizans !
Konm mi sar pa rabès a lu, ni malparlé, mé pluto vant sé kalité, alor mi rakont...
Lot zour la, pa riink lot zour, souvan moin la fine romarké, fé koz a lu si in nafèr na lontan laspasé, lu ar di a ou sa, konm si lété ièr !
Tout fason, zot va vit deviné de ki moin la po parlé !
Alor dan in rénion, i di a lu koz si 1955, kan té i veu ferm lizine Kartié Fransé.
Lu komans par dir lu lété pa prévnu ke lu devé intervenir, mé lu va dir kelke mo !
14 uzine a stépok : granboi, vubél, bofon, ravine kreuz, pierfon, lo gol.
Vubèl i apartené in sosiété fransèz ; bann adandevilié, barau, bénar té gro blan, na bon pé larzan.
Mé kartié fransé té i apartiin in sosiété kréol (Payet) ; na problèm ék bann bank ; konm si zordu, in sosiété i giny pu pèy faktur ; i fèrm ; i mèt la klé sou la port !
Maxime Rivière diréktèr i apèl Bruny payet ; Bruny i apèl Paul vergès ; vien voir sak i spas sintsizane !Zot té lékol lisé ansanm.
Depi 1936, i di sik bétrav i roviin moin sèr sik la kane po produir ; alors na lontan zot i vé ferm dé troi lizine isi la Rénion ; lès a zot ?
Non, na tro plantèr ék tout zot fami vane ni somèr !
Siprim lizine, sé siprim la kane, siprim sarèt, siprim sharon (sak i fé é i répar sharèt, sak ané), marésalféran (sak i mèt lo fèr sou lo sabo bèf).
Po plant koué ? Salad ?Mé o moinn koudvan, lo la pli va ravine tout, va anport tout nout bone tèr, dan loséan ! Sé sak zot i vé ? (ogard sak laspasé Haiti-ansinnman sindoming) !
Fransoi i viin domin, i fo ni fé konprann a li, dé troi zafèr inportan, po nout péi ; nou vé i siprim pa la kane isi.
Sé nout kiltir (o sans larz).
A nou i désid sak lé bon po nou ! Paris i konpran pa gran soz ! Dépi Colbert, i trèt a nou konm sitoyin segonn zone !
Oté Fransoi, i fo ou i ékout a nou !
Mé mi arviin si la mémwar ! Mé kèl mémwar, nout kamarad néna ! Shapo ba, marmay !
Justin
180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
Mézami, néna inn-dé zour in bone surpriz téi atann bann zékoutèr la promyèr radio nout péi. Apré shak zoinal parlé, la fé la météo… konm dabitid (…)
In kozman pou la rout
Réaliser en dix ans des progrès qui auraient nécessité un siècle
L’île-fracture : l’aménagement en question (3/5)
Alerte lancée par le Programme alimentaire mondial
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Combattre les causes du chômage de masse
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Accélération de la crise du système néocolonial