Mézami alon anparl listoir Furcy,… fasson koz in pé dsi listoir nout péi.(katriyèm boute)

31 zanvié, sanm Justin

Mézami dann listoir furcy néna in kékshoz la shoke amwin sé la fassilité pou bann blan dann tan lésklavaz pa réspèke la parol doné. Mi panss zot konm mwin ni yèm pa sa mé dann tan-la lété pir pars lo rézilta lété souvan dé foi in pèrte libèrté é sé sak l’ariv la famiye Madeleine.

Promyé mank parol sé sète la rolizyèz l’avé ashté Magdaleina pou in pti pé larzan. L’èr-la nou lété l’ané 1768. La rolizyèz l’avé promète Madeleine(son nouveau nom) amenn aèl dan la vil lorient dan la franss épi ramenn aèl dann l’Inn, dann la vil Chandernagor. An fète konm mwin la di azot la rolizyèz inn foi arivé dann lil Bourbon la di èl lé tro fatigué pou kontinyé lo voiyaz ziska dann l’Inn.

Pétète èl lété fatigué pou vréman mé son shoi lété pa sète téi fo. Pars èl la romète Madeleine in sèrtin madam Routier épi la fé promète sète-la afranshi Madeleine épi ramenn aèl dann l’inn. Rézilta, madame Routier la pran lo jenn fanm-kinzan èl l’avé dann tan-la, épi la pran lo tan pou réspèk a’demi son promèss. Dabor la pa ramenn aèl dannl’Inn épizapré la fé in lakt d’afranshisman l’ané 1789 mé san di pèrsone arien si tan tèlman Madeleine la rèst konm zésklav ziska l’ané 1808, ané la mor lo madam routier.

Donk Madeleine lété « lib » soidizan dopi 1789 mé an fète zésklav ziska 1808 donk pandan diznévan. shé lo madam Routier.

Madam Routier né Lory l’avé in nové téi ampèl Joseph Lory é la désside lo boug sré son lérityé é an fète la vni son lérityé pou vréman. Dann linvantèr son patrimoine madam Routier la lèss in mo pou son nové épi la di ali réspèk son lakt lafranshisman donk arète tienbo Madeleine an ésklavaz… Joseph lory la pran son tan si tèlman kan Madeleine lé mor l’ané 1815 èl lété touzour zésklav.- dis névan shé lo madam Routier épi sétan shé son nové donk 26 z’an ésklav alé oir el i dové ète lib.

Mi arète tèrla pou linstan pars apré i komanss in n’afèr d’loi rante Joseph Lory épi Furcy lo garsson Madeleine. Biento in gran prossé la dir pliss 27 zané va komanssé.

A bon antandèr salu.

Justin

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 82e année


+ Lus