Mi kroi sak mi oi zordi é sirtou pa lo pèr Noël

24 mé 2018

Mi sort antann in madam apré koz dann radyo dsi la grèv bann z’anploiyé l’opital. Pou èl, lo prinsipal problèm i vien par la vi shèr néna isi La Rényon. D’apré sak èl i di, si la vi té pa shèr konmsa té pa bézoin aplik in l’indèks koréksyon dsi lo salèr bann fonksyonèr é si lo kou d’la vi té konm laba dann la frans lo mèm salèr k’dan La Frans nora été sifizan.

Mi doi dir son kozman, razouté avèk sak in bonpé d’moun la di, i obliz amoin poz bann késtyon sinp. Dabor inn, mi domann amoin si la vi lé shèr pou bann fonksyonèr solman é moin lé oblijé réponn par non : Toulmoun i siport lo poi la vi shèr, mé néna arienk inndé katégori i bénéfisyé sak i apèl la sir-réminérasyon. In l’inégalité lo sistèm la mète an plas par li mèm.
Astèr kan i di la vi lé pli shèr isi k’an Frans, i fo ni domann anou si li lé bonpé pli shèr, sansa in pti pé pli shèr. Pou réponn in késtyon konmsa i fo in l’institi i travaye la dsi sèryèzman. Mi souvien néna kék z’ané l’insee la travaye la dsi, san ariv a trap in rézilta toulmoun i pans sé in bon rézilta-dizon in rézilta tout bann rényoné i pé z’ète dakor ansanm é si lé posib ariv in rézilta konmsa nou va konète konbien i fo rajout avèk bann salèr bann fonksyonèr mé pa solman.

Pou kosa ?
Pars la pa solman bann fonksyonèr i kont bann travayèr lo privé i kont osi, épi bann rotrété, épi bann moun i bénéfisyé zordi bann minima sosyal. Donk si i pé gingn kalkil lo diféransyèl dann lo kou d’la vi, mi pans sar blijé mète atèr lo bann rovni pou arkakil azot konm k’i fo… Pou l’instan, mi kroi sak mi oi é sirtou pa lo pèr Noël.
NB. Lo bi nout sistèm sé transform larzan piblik an larzan privé pou l’bénéfis bann gran monopol sirtou pa pou rétablir l’égalité sosyal.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus