« Moin la viv dann kèr lo monstré, Mi koné son z’antraye, Mé mon flèsh lé konm sète David ! 

15 zwin 2015, sanm Justin

In kubin té i apèl José Marti la di kozman-la, kan li la sort dann l’Amérik épi li la désid in guèr pou l’indépandans son péi. Dann tan-la kuba té in koloni l’éspagn… Solman la pa pou l’éspagn li té i koz : li téi koz pou lé zétazini l’amérik. Pou kosa ? Pars li té fine konprann lo karaktèr inpéryalis so gran péi-la, ké l’avé désid l’Amérik latine i doi z’ète son shass gardé. Mé la pa arienk zétazini, lé koman sa. La frans osi té in sakré péi kolonyal, zordi néo-kolonyal.

Mi sort rapèl inn dé z’afèr dsi lo bann rolasyon rant l’Afrik épi La Frans. Pou in pé sa i apèl La frans-Afrik : sa lé vré pou la droit, sa lé vré pou la gosh, sa lé vré pou bann prézidan kisoi la gosh kisoi la droit. I parétré nana in konvansyon rant l’ansien péi kolonyal épi bann ansien koloni k’i fé ké mèm si bann péi lé indépandan zot lé pa dékolonizé pou vréman é na in bann règ zot i doi suiv sansa tansion pangar.

Tansion pangar si i vé kite lo fran cfa ! Tansion pangar si i vé sign z’akor avèk d’ot péi san domann l’atorizasyon l’ansien mèr patri ! Sé la bank de Frans k’i gardien larzan lo bann péi soidizan indépandan. Antansion pou sak i rode sové : in kou d’étalé si vitman arivé. Sak i suiv bien la rout li lé bien rékonpansé, li viv konm in koshon dann boite koton !
In péi kolonyal i abdik pa zamé : li sort par la port, li rant par la fénète… Moin la viv dann kèr lo monstré, mi koné son z’antray, mé mon flèsh lé konm sète David.

Nb An sinkant z’ané, la fé karant-sète kou d’éta dann l’Afrik frankofone é près parèy lo nonm prézidan la anval z’ot kiyèr d’boi. Kisa i anprofit lo krime ? Touléka na in doktrine i di, san l’Afrik La frans sé in péi la katriyèm zone. De Gaulle téi pans sa, Mitterrans téi pans konmsa, Chirac osi, lé z’ot lé pa otroman.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus