Moin pèrsonèl, mi kroa pi dann zot !

31 out 2016, sanm Justin

Matant Zélida la ékrir Justin :

Mon shèr nové, mon spès salté, rouj-de-fon dovan l’éternité, mi koné pa si ou i suiv lo primèr dann la droite, mé si ou i suiv ou la romark mon préféré i sort rant an kanpagn é tasyon malèr : sé in gagnan, sé in vinkèr, li tranm pa dovan graton ! Ou la konpri mi anparl mésyé Sarkozy. Pars fransh vérité sa sé mon éro anplis ké sa é mi pans la gosh i sa gingn la tranblad avèk li. Tok ! Pran sa pou toi !

Justin la fé pou remark :

Mon vyé matant k’i koz touzour la boush rouvèr, mi pé dir aou, moin lé pa d’akor avèk ou. Dabor so késtyonn droit avèk gosh sa sé in n’afèr i toush pi moin ditou é moin la fine di pou kosa : pars gosh konm droite, sa lé résponsab nout difikilté. Pou kosa ? Pars sé zot ké la gouvèrn anou, sé zot la pran tout kalité désizyon la pa bonpou vréman pou nou.

Droit konm gosh dann gouvèrnman sé la garanti d’in maléré sor pou nout péi é pou nout pèp rényoné. Apré 70 an départman fransé mi romark nana kant mèm in bonpé klignotan lé dann rouz : dann rouz pou la késtyonn l’égalité rantre nou, rouz pou lo dévlopman nout fors prodiktiv, rouz pou lo lozman, pou lo travaye, rouz ankor pou la roshèrch é pou nout formasyon. Mi rant pa dann lo détaye, mé mi jur aou matant mi fé pa parti bann gronouy i domann in roi, kisoi in roi d’ gosh, kisoi in roi d’droit kisoi in roi d‘klou. Mi kroa pi dann zot !

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus